Jei iš tiesų, kaip dainuoja grupė „Antis“, nuo balandžių „zombiais gali tu apsikrėsti“, kai kurias sostinės senamiesčio vietas geriau apeiti iš tolo. Jose šie paukščiai dergia metai iš metų, tačiau su jais kovoti niekas neskuba.

Populiacija nebuvo mažinama

Vilniuje už šaligatvių švarą ir tvarką atsako konkursą laimėjusios įmonės, kurios teikia sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas. Už nesuteiktas paslaugas, anot Vilniaus miesto savivaldybės, taikomos sutartyje numatytos nuoskaitos.

Varninių paukščių populiacijai mažinti pavasarį Vilniuje naudojama priemonė – lizdų ardymas. Pasak savivaldybės, balandžių populiacija pastaraisiais metais nebuvo mažinama – savivaldybė nebuvo sulaukusi skundų dėl jų teršimo ar panašiai. Vis dėlto akivaizdu, kad daugelis vietų nuolat padengtos išmatomis.

Sostinės senamiestyje viena labiausiai nuo paukščių kenčiančių gatvių yra Vilniaus, tiksliau – jos dalis ties posūkiu į Labdarių gatvę. Tenai įsikūrusią kavinę „Mano Guru“ valdančios įstaigos „Socialiniai paramos projektai“ vadovė Reda Sutkuvienė sakė, kad į šaligatvį turinčią valyti įmonę „Senamiesčio ūkis“ dėl to kreiptasi daug kartų.

„Nuo ankstyvo pavasario kreipėmės ir raštu, ir telefonu daug kartų. Jau net sakėme, kad kreipsimės į savivaldybę. Kaip tik pas mus turėjo lankytis meras, tad prieš tą vizitą atvažiavo ir nuplovė. Tuomet kurį laiką plaudavo, bet vėliau tai vėl pasibaigė“, – bėdomis dalijosi R.Sutkuvienė.

Jos teigimu, „Senamiesčio ūkis“ žino apie galimybes naudoti balandžius atbaidančias priemones, pavyzdžiui, vielines groteles su spygliukais, bet delsia. „Reikia viso namo gyventojų sutikimo, mes sutinkame, bet vėlgi – tuo ir baigiasi“, – sakė įstaigos vadovė.

Belaukdami, kol atsakingos tarnybos nuplaus šaligatvius, patys gyventojai gali pasinaudoti ornitologų patarimais, kaip priversti paukščius palikti konkrečias vietas, kuriose jie įprato nuolat tupėti.

Atviri maisto šaltiniai

Maisto šaltiniai – bene pagrindinė priežastis, lemianti, kur rinksis daugiausia balandžių ir kiek jų bus apskritai. Dėl maisto mažėjimo per pastaruosius dvidešimt metų balandžių mažėjo.

„Jų labai sumažėję, nes nebeliko tiek fermų, kiek buvo tarybiniais laikais. Fermose jie maitindavosi, visur būdavo pribarstyta daug grūdų. Kai nebeliko tiek maisto, labai sumažėjo karvelių ir miestų gatvėse“, – paukščių mažėjimo tendenciją aiškino Lietuvos ornitofaunistinės komisijos pirmininkas Vytautas Jusys.

Ironiška, bet, vieniems miesto gyventojams kenčiant nuo balandžių daromos žalos, kiti juos nuolat šeria. Be to, kad vis atsiranda balandžius maitinančių žmonių, įpratinančių juos rinktis tam tikrose vietose, karveliai maitinasi iš konteinerių.

„Karvelių plitimo veiksniai yra perėjimo vietos ir maistas. Maisto žiemą mažesnėse gyvenvietėse nebūna, kai kuriuose miesteliuose balandžių žiemą visai nelieka, jie neturi kur maitintis, nebent šalia grūdų sandėlių arba šiukšlių konteinerių. Dėl to jie koncentruojasi miestuose. Jeigu nėra kokių nors atbaidymo priemonių, jie įsikuria lizdus šalia žmogaus. Taigi problema ta, kad yra mitybos sąlygos. Vadinasi, arba juos kas nors maitina, arba yra kokių turgelių, arba kur nors kiemuose yra atvirų konteinerių. Pirmiausia reikia sutvarkyti sanitarines sąlygas, pasirūpinti, kad konteineriai būtų uždari“, – kaip priversti karvelius pačius pasitraukti, aiškino Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Dar keli kovos būdai

L.Raudonikio teigimu, naujuose rajonuose namai statomi taip, kad juose nebūtų atvirų ertmių, pastatų eksterjere sudaromos nepatrauklios sąlygos paukščiams įsikurti. Senamiestyje, kitur senuose namuose sudėtingiau – šie pastatai turi įvairių karnizų, balkonų, plyšių stoguose, palėpių. „Patiems gyventojams šiais atvejais tikriausiai neįmanoma susitvarkyti, tai, ko gero, turi daryti savivaldybė. Savivaldybės mastu reikia stengtis uždaryti visas ertmes, nes balandžiai yra sėslūs, ir jeigu jie neturės gerų slėptuvių bei perėjimo sąlygų, tiesiog pasitrauks“, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.

Yra ir kitų priemonių balandžiams atbaidyti, jas kaip paslaugas siūlo privačios bendrovės. Tiesa, šios priemonės ne tokios natūralios kaip maisto šaltinių uždengimas ir ertmių uždarymas. Tai – šalinimas spąstais, vielinės, spyglių sistemos, paukščių baidymas įrašytu jų pačių nelaimės signalu arba paukščio plėšrūno balsu, gaudymas tinklais, elektros impulsų sistema. Paslaugų aprašuose minima, kad šie būdai yra humaniški ir paukščiams nekenkia. Tiesa, kiekvienas jų turi savų minusų.

Pavyzdžiui, teigiama, kad paukščiai prie plėšrūnų balsų įrašų ilgainiui pripranta ir grįžta į senąsias vietas.

Sakalo balso įrašu balandžiai baidyti nuo Vilniaus arkikatedros bazilikos pastato, įrašo paleidimą inicijavo pačios Katedros darbuotojai.

Ligos – dėl koncentracijos

Mieste gyvenantys balandžiai yra uoliniai, jie dar vadinami naminiais karveliais. „Labai daug jų augina balandininkai. Mes, ornitologai, nežieduojame jų. Nesu girdėjęs, kad kas nors apskritai nuo paukščių Lietuvoje būtų susirgęs. Nuo vištų galbūt daugiau galima ligų pasigauti nei nuo balandžių“, – sakė ornitologas V.Jusys.

Ornitologų draugijos direktorius L.Raudonikis taip pat įsitikinęs, kad balandžiai nėra jokie išskirtiniai ligų nešiotojai.

„Didžiausi ligų nešiotojai yra vištos, kalakutai – tie paukščiai, kuriuos augina žmonės. Salmoneliozė, kitos ligos, kaip ir žmonių ligos, daugiausia atsiranda ten, kur yra didelė gyvūnų koncentracija. Taigi, tik per šią prizmę žiūrint, jie yra didesni ligų nešiotojai nei retesni paukščiai. Apie 95 proc. visų paukščių ligų, kurios gresia žmogui, platina naminiai paukščiai, o iš tų likusių 5 proc. – masiniai paukščiai, tai yra karveliai ir tie, kurie peri kolonijomis, pavyzdžiui, kirai, – pasakojo L.Raudonikis. – Jeigu balandžiai susirgtų, susidarytų ligos židinys, jie galėtų išplatinti kokią nors ligą dėl artimo kontakto su žmonėmis. Kol kas nežinau faktų, kad naminiai karveliai būtų sukėlę kokią epidemiją. Tarp balandžių ligų, pavyzdžiui, yra ornitozė. Yra ektoparazitai, erkutės, bet nereikia tų paukščių čiupinėti.“