Nors Rusija uždraudė didžiausių Lietuvos pieno gamintojų pieno produktų importą, mūsų veterinarijos pareigūnai, iššukavę ūkius, tautiečius ramina: lietuviškas pienas yra saugus.

Gal nebeduoti vaikams?

Rusijos spaudai pranešus apie lietuviškuose pieno produktuose rastas neva uždraustas ir nuodingas medžiagas, Lietuvos pareigūnai netruko surasti antibiotikais užteršto pieno šaltinius. Nors buvo paskelbta, kad užteršta žaliava sunaikinta, Rusija sustabdė didžiausių Lietuvos pieno perdirbėjų produkcijos importą.

"Ar čia tik politika, o gal tikrai lietuviškas pienas nėra saugus? Gal reikėtų nebeduoti jo vaikams, kol viskas neišaiškėjo?" – redakcijai atsiųstame laiške dvejojo Danguolė.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Matijoška ramina: specialistų tyrimai parodė, kad rinkoje esantis lietuviškas pienas ir jo produktai yra saugūs, antibiotikų leistinos normos neviršijamos.

Žada tikrinti dar griežčiau

Įsiplieskus aistroms dėl lietuviškų pieno produktų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi veiksmų: patikrino pieno perdirbimo įmonių savikontrolės sistemas, laboratorinių tyrimų rezultatus.

Atsekus ūkius, iš kurių į įmones nukeliavo antibiotikais užterštas pienas, žaliava iš jų nesuperkama. Užterštas pienas, pareigūnų teigimu, į gamybą nepateko ir buvo sunaikintas.

Pranešama, kad keturių šalies pieno perdirbimo įmonių – "Pieno žvaigždžių", "Žemaitijos pieno", "Rokiškio pieno" ir "Rokiškio sūrio" – savikontrolės sistemos ir valstybinė veterinarijos kontrolė veikia efektyviai, todėl tikimybė, kad nesaugių pieno produktų pateks į rinką, yra labai maža.

Rusijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose lietuviškuose pieno produktuose, pavyzdžiui, varškėje, grietinėje ir svieste, buvo viršytos leistinos tetraciklino grupės antibiotikų normos. Lietuvos specialistai užtikrina: nuo šiol pieno produktai bus dažniau tikrinami laboratorijose, bus taikomi kiti metodai, leisiantys nustatyti mažesnius vaistų likučius. Tarnyba numatė ir kitų papildomų kontrolės priemonių, kurias ketina taikyti visame pieno sektoriuje.

Kaimynai perlenkė lazdą?

Pagal Rusijoje galiojančius reikalavimus antibiotikų pieno produktuose negali būti. ES atitinkamuose normatyvuose tokio kategoriško draudimo nėra.

"Rusija vienintelė turi tokius griežtus reikalavimus, nė vienoje kitoje valstybėje tokių ribojimų nėra", – pabrėžė KTU Maisto instituto Mikrobiologijos skyriaus vadovė Joana Šalomskienė.

Pieno produktuose antibiotikų aptinkama tuomet, kai į gamybą patenka neseniai sirgusių ir vaistais gydytų karvių pieno. Yra reikalavimai, po kurio laiko sirgusios karvės gali būti grąžinamos į bandą. Užkrėsto pieno į rinką patenka tada, kai tokias karves melžti pradedama anksčiau, nei numatyta reikalavimuose.

Maisto instituto direktoriaus pavaduotojas S.Matijoška stebisi, kodėl Rusija pasitvirtino tokias griežtas normas – esą sovietiniais laikais į antibiotikų kiekį pieno produktuose apskritai būdavo žiūrima pro pirštus.

"Kolūkiuose būdavo daug pažeidimų, anais laikais juose dirbę patvirtintų, kad ne visada susirgusios karvės būdavo atskiriamos nuo bandos, – prisiminimais dalijosi S.Matijoška ir pridūrė: – Antibiotikų reikalas išpūstas. Žmonės tiek pieno neišgeria, kad nežymūs antibiotikų pėdsakai pakenktų jų sveikatai."

J.Šalomskienė skaičiuoja, kad iš visų specialistų patikrintų pieno mėginių užterštų būna mažai – iki procento. Didesnis antibiotikų lygis piene paprastai fiksuojamas vasaros pabaigoje, nes tuo metu karvės dažniau serga. Dažniausiai piene aptinkama penicilino arba jo grupės antibiotikų.

Teigiama, kad didesnis tokių antibiotikų kiekis gali sukelti alerginių reakcijų, mažinti organizmo atsparumą. Vartojant pieną su inhibitorių likučiais žmogaus organizme gali ne tik išsivystyti antibiotikams atsparios mikroorganizmų padermės, bet ir suirti natūrali mikrobinė žarnyno ekosistema.

Ona Baltrušaitienė, pieno ūkio šeimininkė

Sunku patikėti, kad įmonės ryžtųsi rizikuoti ir tiektų į rinką sergančių karvių pieną. Taip tiesiog negali būti, visi laikosi reikalavimų: jeigu gyvulys suserga, jį iškart atskiria nuo bandos. Tokia tvarka yra visuose Lietuvos ūkiuose. Kitaip būti negali – nė vienas ūkininkas nerizikuotų visos bandos sveikata.

Nepastebėjau, kad dėl kilusio skandalo būtų sumažėjusi pieno paklausa – lietuviai taip pat dažnai juo mėgaujasi. Tiesa, šį mėnesį pieno parduodame gal kiek mažiau, bet tikrai ne dėl to, kad žmonės bijotų jį gerti. Rugpjūtį visuomet sumažėja pieno paklausa, nes daug vartotojų atostogauja.

Antibiotikų naudojimo priežastys

Gydant gyvulius antibiotikai dažnai naudojami didelėmis dozėmis, jie suleidžiami arba sugirdomi su vandeniu, rečiau – sušeriami su pašarais. Kartais, kad būtų išvengta ligos kritiniu gyvuliui laikotarpiu (atjunkant veršiukus nuo karvės, vežant iš vienos vietos į kitą), gyvuliams duodama mažiau antibakterinių preparatų – tai vadinama profilaktiniu antibiotikų naudojimu.

Duodant gyvuliams antibakterinių preparatų būtina laikytis konkretaus vaisto naudojimo instrukcijos, kurioje turi būti nurodytas išlaukos laikas (tai laikas, per kurį vaistai pasišalina iš gyvulio organizmo arba jų sumažėja tiek, kad nebeįmanoma aptikti ir jie nedaro įtakos gyvūninės kilmės maisto produktų technologinėms savybėms, vartotojų sveikatai).

Kol nepraėjęs išlaukos periodas, nei patys gyvuliai, nei jų produktai negali būti parduodami. Tačiau viena priežasčių, dėl ko inhibitoriai patenka į pieną, – išlaukos periodo nesilaikymas.

Šaltinis: KTU Maisto institutas