Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo lėšų švaistymo statant nacionalinį stadioną.

Šešėlis ant buvusios valdžios

Ikiteisminis tyrimas atliekamas vadovaujantis Valstybės kontrolės atlikto nacionalinio stadiono finansinio audito medžiaga. Mat per patikrą auditoriai nerado pagrindžiančių dokumentų, ar teisėtai buvo išleista per 50 mln. litų, arba pusė visos statyboms skirtos sumos iš valstybės biudžeto.

Vilniaus valdžios nuomone, atsakomybę už galbūt pavogtus valstybės milijonus greičiausiai teks prisiimti buvusiam merui Juozui Imbrasui, buvusiam vicemerui Evaldui Lementauskui ir mero patarėjams, kuravusiems stadiono klausimą, buvusiam administracijos direktoriui Gintautui Paluckui, buvusiems savivaldybės bendrovės "Vilniaus kapitalinė statyba" vadovams. Mat būtent ši bendrovė atsakinga už statybų ant Šeškinės kalno priežiūrą.

"Yra abejonių ir jas reikia išsklaidyti. Tam yra atitinkamos institucijos. Mes tikimės objektyvios tiesos. Jeigu pinigai buvo pradanginti, tai kažkas turi atsakyti. Sutinku, jog iš dalies dėl to kalta ir savivaldybė, kad pernelyg pasitikėjo "Vilniaus kapitaline statyba" ir nepakankamai kontroliavo darbus ir tai, kaip buvo naudojamos lėšos. Savivaldybėje dirba konkretūs žmonės, kurie už tai atsakingi. Paaiškėjus, kad buvo padaryta pažeidimų, jie už tai privalės atsakyti", – tikino Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius

Tyrimas statyboms netrukdo

Nepaisydama pradėto ikiteisminio tyrimo Vilniaus miesto valdžia nusprendė šiemet iš dalies konservuoti stadiono griaučius. Kitais metais tikimasi sulaukti privataus investuotojo, kuris sugebėtų užbaigti pradėtus ręsti griaučius.

Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė vietoj žadėtų 19 mln. litų iš Vyriausybės sulaukė mažiau nei pusės sumos – 8,775 mln. litų. Už šias lėšas galima tik iš dalies konservuoti laikančiąsias stadiono konstrukcijas. Tačiau apskaičiuota, kad nacionaliniam stadionui užbaigti reikia 262 mln. litų, neskaitant infrastruktūros: elektros, kanalizacijos, viaduko stadiono link ir automobilių stovėjimo aikštelės statybos. Trūkstamų lėšų tikimasi sulaukti iš privačių investuotojų.

Šiuo metu Vilniaus miesto valdžia derasi su trimis potencialiomis užsienio bendrovėmis. Iš jų didžiausią susidomėjimą nacionalinio stadiono statybomis rodo įmonė iš Vokietijos, tačiau jos pavadinimo miesto vadovai neatskleidžia. Tačiau privatus kapitalas bus investuojamas į statybas tik tuomet, kai bus gauta Vyriausybės garantija, kad paskola bus atiduodama dalimis.

Įsiskolins dešimtmečiams

Šiuo metu savivaldybė jau yra Vyriausybei pateikusi du galimus stadiono finansavimo variantus. Pirmas jų – už stadioną atsiskaityti per 20 metų. Kasmet bankams reiktų atriekti apie 34,5 mln. litų, tačiau stadiono kaina su banko palūkanomis šoktelėtų tris kartus, iki 690 mln. litų. Kitas variantas – lėšas sugrąžinti per 10 metų, kasmet atriekiant po 50 mln. litų. Šis variantas patrauklesnis dėl to, kad skolą grąžinant per trumpesnį laiką, valstybei pavyktų sutaupyti apie 200 mln. litų. Mat tokiu atveju galutinė stadiono kaina, įskaitant ir įsipareigojimus bankui, siektų apie 500 mln. litų.

Atsiradus privačiam investuotojui, tektų nutraukti rangos darbų sutartį su bendrove "Veikmė" ir skelbti naują konkursą nacionalinio stadiono statytojo paieškoms. Tokiu atveju tikėtina, kad stadionas bus atidarytas ne anksčiau kaip po trejų metų. Neatmetamas ir variantas, kad statybas galėtų užbaigti ir dabartinė nacionalinio stadiono generalinė rangovė bendrovė "Veikmė", tačiau statybas turėtų finansuoti taip pat privatus subjektas.