Kauno miesto savivaldybė skelbia dar vieną aukcioną tikėdamasi parduoti 51 proc. "Stoties turgaus" akcijų, tačiau tuo besidominčiųjų nematyti. Specialistai tai aiškina paprastai: pernelyg aukšta kaina.

Biudžetas nesulaukia milijonų

Septintus metus Kauno miesto savivaldybė bando viešojo aukciono būdu parduoti jai priklausantį bendrovės "Stoties turgus" akcijų paketą, tačiau sudaryti sandorio su pirkėju nepavyksta. Vieną teisminį ginčą lydėjo kitas, todėl net ir ekonominio pakilimo laikotarpiu, kai objekto kaina buvo pakilusi iki 9 mln. litų, privatizavimo procedūros įgyvendinti nepavyko.

Savivaldybės bandymas parduoti turgaus akcijas 2008 m. baigėsi teisminiais ginčais su bendrove "Prekybos miestelis Urmas" (PMU). Tąkart aukcione dalyvavo keturios įmonės, o išrinkus laimėtoją sprendimas buvo apskųstas, kai pretenzijas pareiškė iš aukciono pašalinta PMU.

"Tada buvo palanku parduoti nekilnojamąjį turtą, – atkreipė dėmesį savivaldybės Privatizavimo komisijos pirmininkas Jonas Koryzna. – Dabar viskas pasikeitė."

Pasibaigus teismams laimėtojas nebenorėjo pirkti 51 proc. "Stoties turgaus" akcijų, nes objekto vertė pastebimai sumenko. Laimėtojas, pasak J.Koryznos, paliko savivaldybei avansu sumokėtą 100 tūkst. litų užstatą.

Kainą sumažino trečdaliu

Rugsėjo 22-ąją turėtų įvykti dar vienas aukcionas, per kurį bus bandoma parduoti savivaldybei priklausančias akcijas už 6 mln. litų.

Kauno miesto savivaldybės Įmonių valdymo ir statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Vytautas Jurkevičius abejoja, ar šis bandymas bus sėkmingas.

"Nemanau, kad už tokią kainą realu parduoti akcijas, – vertino V.Jurkevičius. – Juk reali turgaus vertė yra perpus mažesnė, žinoma, jeigu skaičiuotume kainą be pastato. Dabar to statinio niekam nereikia, o jo balansinė vertė yra 9 mln. litų." Jis įsitikinęs, kad investicijos objektą visgi pasieks ir ateityje "Stoties turgus" taps modernia prekyviete kaip Vakarų Europoje, tačiau tai įvyks tikriausiai dar ne dabar.

"Reikia didelių investicijų, o turinčiųjų kapitalo dabar nėra daug", – pabrėžė V.Jurkevičius. Jis svarstė, kad šioje vietoje būtų galima įrengti ir biurų pastatą, juolab kad yra įrengta erdvi požeminė automobilių statymo aikštelė.

Paklaustas, ar objekto vertės nemenkina probleminis stoties rajonas, V.Jurkevičius atsakė, kad šis rajonas probleminis bus tol, kol nesutvarkytas buvusios "Pergalės" gamyklos pastatas.

Akcininkai be galių

Daugiau kaip pusę "Stoties turgaus" akcijų turinti miesto savivaldybė iš tiesų sprendžiamosios galios valdant įmonę neturi.

"Taip, turime 51 proc. akcijų, bet ne kontrolinį paketą. Bandėme aiškintis, ieškoti dokumentų, kodėl taip atsitiko, bet kaltų neradome, – dėstė V.Jurkevičius. – Man pavyko išsiaiškinti, kad apytikriai 1998-2000 m. buvo pakeisti bendrovės įstatai ir juose numatyta, kad visi sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma."

Todėl, anot jo, be konsensuso su visais akcininkais savivaldybė įmonės valdymui negali daryti jokios įtakos. V.Jurkevičius piktinasi, kad kažkas iš savivaldybės darbuotojų padarė didelę klaidą – patvirtino įstatus, kuriais, turėdama 51 proc. akcijų, savivaldybė negali priimti jokių sprendimų be kitų akcininkų pritarimo.

Bendrovės "Stoties turgus" direktorius Egidijus Perevičius įrodinėjo, kad savivaldybės atstovai skundžiasi nepagrįstai.

"Reikia dirbti įmonės labui, tada ir nebus jokių nesutarimų, o savivaldybė turės visas galias, – patarinėjo E.Perevičius. – Nemanau, kad už 6 mln. litų pavyks parduoti akcijas, bet savivaldybė mūsų nuomonės neklausia, tik prašo duomenų."

Lauks geresnių laikų?

Jeigu ir šį kartą nepavyks parduoti akcijų, Privatizavimo komisija svarstys, kuris kelias būtų naudingesnis: dar mažinti kainą ar kol kas akcijų paketo nebandyti parduoti.

"Galbūt palauksime, kol rinkoje nekilnojamojo turto kainos taps solidesnės", – svarstė J.Koryzna.

Be to, J.Koryznos teigimu, Privatizavimo komisija paprašė savivaldybės administracijos imtis priemonių, kad būtų pakeisti bendrovės įstatai.

Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus vedėjos Audronės Griškonienės teigimu, besidominčiųjų objektų yra, tačiau noro dalyvauti aukcione kol kas nepareiškė nė vienas subjektas.

V.Jurkevičiaus nuomone, įsigyti akcijas gali būti suinteresuoti 48 proc. bendrovės akcijų valdantys juridiniai asmenys, tačiau esą jie tikriausiai laukia palankesnės kainos. E.Perevičius sakė nežinąs, ar akcininkus domina tokia galimybė. Esą jis, samdomas direktorius, tokios informacijos neturi.

2008 m. objektu domėjosi PUM, planavę atnaujinti turgaus infrastruktūrą ir išplėsti prekių asortimentą.

Tuomet bendrovės atstovai planavo turguje prekiauti ne tik drabužiais, vaisiais, maisto produktais, bet ir suvenyrais, antikvariniais daiktais.

Nekilnojamojo turto paslaugų centro direktorius Povilas Mickevičius mano, kad parduoti tokį objektą įmanoma, nes investuotojų susidomėjimas Kaunu vėl didėja. "Savo kapitalą investuoti nori verslininkai iš Izraelio, Vokietijos, JAV. Jiems įdomūs tokie objektai", – tikino P.Mickevičius.