Nenorėdami mokėti kelių šimtų litų per mėnesį, gyventojai atsisakė renovuoti seną penkiaaukštį ir taip prarado savivaldybės žadėtus daugiau nei milijoną litų.
Praėjusių metų kovą Vilniaus meras Artūras Zuokas džiūgavo, kad sovietinių namų atnaujinimo programa įsibėgėja. Esą renovavus pirmą sovietinį daugiabutį, rezultatais sužavėti jo kaimynai taip pat pasiryš atnaujinti savo būstą.
Tačiau atsitiko kitaip – Žirmūnų gatvės 3-ias namas jau renovuotas, bet šalia esantis 1-as namas nesulauks statybininkų. Šio namo gyventojai nepajėgė susitarti ir liko prie suskilusios geldos.
Šiame name buvo numatyta keisti senus langus ir duris, pro kuriuos košia šaltis, apšiltinti pastato fasadą ir stogą, pakeisti vamzdynus ir elektros sistemą bei praplatinti balkonus.
Būstui atnaujinti miesto valdžia buvo skyrusi 1,029 mln. litų. Tai pusė visos atnaujinimo darbams reikalingos sumos. Dar tiek pat turėjo padengti patys namo gyventojai, tačiau išsigandę renovacijos sąmatos šie į darbus numojo ranka.
Praėjusią savaitę savivaldybės Finansų departamentas pranešė, kad šiems gyventojams žadėti milijonai nepanaudoti, todėl bus skirti kitiems reikalams.
„Jeigu pinigai nepanaudoti, o kitur jų trūksta, reikia perskirstyti biudžetą, kad pinigai būtų tikslingai panaudoti. Nežinau, ar gyventojai, kitais metais užsimanę pradėti namo atnaujinimo darbus, gaus finansavimą. Čia jau teks tartis su asignavimų valdytojais“, – tvirtino Finansų departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Edmundas Kačkus.
Kaimynai neslepia pavydo
Žirmūnų gatvės 1-o namo gyventojas Alfonsas Kirsnys tvirtino pavydžiai žiūrintis į priešais stovintį penkiaaukštį, atnaujintą prieš daugiau nei metus. O pavydėti tikrai yra ko.
Prieš 40 metų statytas namas šiandien atrodo kur kas patraukliau. Jo kambariuose vidutinė temperatūra pakilo 6 laipsniais, o išlaidos už būsto šildymą sumažėjo trečdaliu. Dėl pagerėjusios gyvenimo kokybės gerokai šoktelėjo ir name esančių butų vertė.
O A.Kirsnio bute langai išklerę, vėjas pučia, todėl jau ir rudenį kambariuose būna šalta. Prasidėjus lietingajam sezonui vanduo pro plyšius tarp plokščių skverbiasi į kambarius.
Ir pats namas apgailėtinai atrodo. Betoninės plokštės apšiurusios, stogeliai prieangyje pakrypę, o bendrose patalpose nesaugu. Vienintelė iš trijų namo laiptinių yra rakinama. Kitų dviejų durys dieną naktį visiems prašalaičiams atviros.
Vardijo darbų sąrašą
Pasak A.Kirsnio kaimynės Gintarės Pivoriūtės, ne tik langus ar duris keisti reikia, bet ir sienas, stogą šiltinti, bendras patalpas suremontuoti. Mat laiptinę prieš porą metų patys gyventojai tvarkyti bandė, tačiau šiandien dalis dažų atsilupę. Esą žmonės tikėjosi, kad jau rudeniop gyvens šilčiau ir gražiau, tačiau jau žiema, o darbai nė iš vietos.
„Vasaros pabaigoje renovacijos darbus turėjo pradėti, tačiau patys matote... Niekas nepaaiškino, kodėl namo nerenovuoja. Pastarasis susirinkimas buvo liepą. Tada susirinko seniūnai, savivaldybės atstovai, darbus aptarė, bet tuo viskas ir baigėsi“, – nusivylimo neslėpė G.Pivoriūtė.
Namo savininkų bendrijos pirmininkui Alvydui Gudavičiui gyventojų viltys sukėlė juoką: „Cha cha – vasarą darbai turėjo prasidėti. Brangiai kainuoja! Daugiau nei milijoną patiems padengti.“
Suma pasirodė per didelė
Žirmūnų seniūnijos vyresnioji specialistė Nijolė Garlaitė patvirtino, kad darbai nepajudėjo dėl pačių gyventojų kaltės. Jau atliktas namo energetinis auditas, parengtas investicinis ir techninis projektai.
A.Gudavičiaus tvirtinimu, net statybų leidimas gautas. Liko skelbti konkursą rasti namą atnaujinančią bendrovę ir imti paskolas iš bankų. Tačiau gavus 4 mln. litų sąmatą paaiškėjo, jog, neoficialiais duomenimis, apie 10 šeimų nepritaria, kad namas būtų atnaujintas.
Prieš dvejus metus kaimyninio namo renovacijos sąmata buvusi dvigubai mažesnė – beveik 2 mln. litų. Pusė jos privalėjo padengti namo gyventojai. Penkiolikai metų paskolą paėmusi kaimyniniame name gyvenanti šeima kiekvieną mėnesį moka nuo 50 iki 100 litų.
Iš pradžių 2,5 mln. litų sąmata buvo skaičiuojama ir Žirmūnų 1-o namo renovacijai. Pusę sumos finansuoti buvo numačiusi savivaldybė, o pusę – gyventojai. Tačiau per dvejus metus pabrangus statybos darbams ir šoktelėjus paskolų palūkanoms sąmata šoktelėjo dvigubai – iki 4 mln. litų. Ji ir išgąsdino namo gyventojus.
„Iš keturių namų kvartalo vienas jau atnaujintas. Ko gero, 7-as namas greičiau pajudės, nes jo bendrijos pirmininkė aktyvesnė. Po to gal 5-as ir tik tada 1-as bus renovuojamas. Tačiau jo pirmininkas laukia, kada žmonės psichologiškai pasiruoš“, – sakė N.Garlaitė.
Laukia pigesnių pasiūlymų
Paleidęs savivaldybės milijoną iš rankų A.Gudavičius tikino turįs atsarginį planą – jungtis prie kaimyninių dviejų namų, kuriuos taip pat reikia atnaujinti. Namo savininkų bendrijos pirmininkas tikisi, kad trims namams vienos statybų bendrovės paslaugos atsieis pigiau.
Programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ koordinatorius Kęstutis Nėnius tikino savivaldybės tarybai teiksiąs prašymą nepanaudotą sumą numatyti kitų metų biudžete. Esą gavus 4 mln. litų sąmatą jau buvo galima prašyti savivaldybės pusę jos kompensuoti, tačiau gyventojai pabūgo.
Renovacijos darbai kitais metais kainuos gerokai brangiau nei šiandien. Ar pavyks gyventojams, atstūmusiems milijoną, įtikinti tarybą kitais metais jiems skirti dar daugiau lėšų, kol kas neaišku.
Naujausi komentarai