Norinčiųjų gelbėti į nelaimę patekusius gyvūnus Vilniuje netrūksta. Tuo įsitikino netyčia savo telefono numerį prie elektroninės žinutės apie atiduodamą šarpėjų palikusi mergina.
Persekiojo ne tą
Nerimaujantys dėl gyvūnų likimo negaili laiko kurpti graudžių istorijų apie gresiančią liūdną lemtį, jei neatsiras galinčių išgelbėti mažuosius žmonių draugus. "Vienų metų, labai tvarkingas, išauklėtas, mylintis žmones šarpėjus ieško šeimininko. Jei neatsiras galinčių jį priglausti, šunį teks užmigdyti, nes dabartinė šeimininkė neturi sąlygų laikyti augintinį", – graudinosi skaitydami ir į šunelio nuotrauką žiūrėdami gyvūnų mylėtojai.
Nors šarpėjus naujus namus rado kitą dieną išsiuntus laišką, pastarasis internete klajojo dar dvi savaites, o jį persiuntusiai merginai netilo mobilusis telefonas, keldamas bendradarbių juoką. "Per neatsargumą persiųsdama laišką jo pabaigoje palikau savo kontaktus. Dvi savaites žmonės nesiliovė skambinę kas penkias minutes, nors šuniui šeimininkas seniai buvo rastas", – neramų laikotarpį prisiminė Renata Michnevič. Ji šuns šeimininkės net nepažinojo, tačiau norėdama padėti, netyčia įsipainiojo į keturkojo gelbėjimo operaciją.
Pamoka rinkodarininkams
"Su kolegomis juokavome, kad gavome labai gerą pamoką, kaip reikia formuluoti žinutę, kad žmonės atkreiptų dėmesį. Juk dirbame rinkodaroje, o čia buvo geriausias pavyzdys, kaip nelikti nepastebėtiems", – juokėsi "VRS grupės" atstovė Kristina Jakubauskaitė. Šios bendrovės darbuotoja R.Michnevič turėjo atlaikyti susidomėjusiųjų nuskriaustu šarpėjumi srautą.
Nežinia, į kiek elektroninių pašto dėžučių nukeliavo šio šarpėjaus nuotrauka, bet apie jį netrukus jau žinojo beveik visi. Po dviejų savaičių net pradėjo keliauti antras laiškas, užtikrinantis, kad šarpėjus rado gerus šeimininkus ir tikrai nebereikia trukdyti laiško autorių ramybės.
Naudojasi geraširdžiais
Gyvūnus globojančios organizacijos "Pifas.lt" savanorė Goda Kromelytė pasakojo, kad grasinimų užmigdyti ar kitaip pakenkti gyvūnams tenka girdėti dažnai: "Gal 80 proc. žmonių kelia mums ultimatumus. Lengviausia naudotis mūsų jausmais. Žmonės nežino, ką daryti ir net nesusimąsto, kad pas mus nėra vietos. Atveža ir pasako žiauriausią į galvą šovusį variantą. Nieko nelieka, tik paimti gyvūną."
Tačiau savanorės nuomone, žmonės nors ir atkreipia dėmesį į tokius skelbimus, augintinį renkasi ne pagal tai. "Žmogus ieško, kas jam prie širdies, kokio gyvūno nori. Jei parašai, kad gyvūnas bus užmigdytas, jo greičiau niekas nepasiims. Mes specialiai niekada neužsimename apie grėsmę. Nenorime žmogui siūlyti bet ko. Mūsų tikslas – laimingi ir šeimininkai, ir augintiniai", – sakė G.Kromelytė.
Naujausi komentarai