„Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta parinkta atsižvelgus į vilniečių nuomonę. Sveikinu visus – tai labai svarbus sprendimas, nes Prezidento Smetonos veikla Vilniuje turėjo išskirtinę reikšmę atkuriant Lietuvos valstybingumą ir lieka reikšminga žvelgiant į ateitį“, – įsitikinęs Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Buvo aptariama ne viena vieta paminklui, tačiau Vilniaus miesto Tarybos Istorinės atminties komisijos siūlymu visuomenės nuomonės buvo klausiama dėl 2 potencialių vietų: Tilto ir Ž. Liauksmino gatvių sankryžos ir erdvė priešais Vilniaus senąjį teatrą J. Basanavičiaus g. 13.

Balsavo ir gyventojai

Vilniečių apklausą dėl vietos A. Smetonos pagerbimui savivaldybės užsakymu organizavo „Spinter tyrimai“. Apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš kurių 39 proc. teigė, kad jiems svarbu, jog Vilniuje atsirastų Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Beveik pusė apklaustųjų – 49 proc. – mano, kad tokiam paminklui tinkamiausia vieta yra skveras J. Basanavičiaus gatvėje. Vilniaus senajame teatre 1917 m. rugsėjo 18–22 d.  posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką A. Smetoną.

Nemažai apklaustųjų – 35 proc. – A. Smetonos paminklą norėtų matyti šalia namo Tilto g. 1, kur Prezidentas gyveno 1908–1909 m.

Dėl įamžinimo dar vyks konkursas

Konkursas paminklui sukurti bus skelbiamas kitais metais. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis – Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos tarybos pirmininkas, aktyvus visuomenininkas, publicistas, lietuvybės puoselėtojas ir valstybės modernizatorius. Didžiausias A. Smetonos nuopelnas – atkurtas ir įtvirtintas Lietuvos valstybingumas. Jis taip pat padėjo perorientuoti Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą iš Rytų į Vakarus.

Kaip liudija istorikai, Vilnių, ir tik Vilnių, A. Smetona laikė praeities ir kažkada atgimstančios Lietuvos sostine.