Miestas turės kompensuoti bent dalį nuostolių, kuriuos, teismo nuomone, prieš trejus metus dėl jo veiksmų patyrė dvidešimt čigonų taboro Kirtimuose gyventojų, susirentusių nelegalius pastatus.

Vakar Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad savivaldybė taboro gyventojams privalės sumokėti 100 tūkst. litų neturtinės žalos už 2004 m. gruodį nugriautus penkis pastatus – po 5 tūkst. litų kiekvienam pareiškėjui.
Teismas neįregistruotų namų nugriovimo nevertino kaip turtinės žalos padarymo čigonams, tačiau pripažino, kad dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų jie patyrė neigiamų išgyvenimų, ir taip jiems buvo padaryta neturtinė žala.

Čigonai, kelių šeimų nariai, iš savivaldybės siekė prisiteisti gerokai daugiau. Anot taboro gyventojų, jų patirta turtinė žala siekia 190 tūkst. litų, o neturtinė – net 5,5 mln. litų. Kaip „Vilniaus dienai“ sakė čigonų advokatas Tadas Kelpšas, jo klientai 100 tūkst. litų neketina pasitenkinti – vakarykštis teismo sprendimas be jokios abejonės bus apskųstas Vyriausiajam administraciniam teismui.
Sprendimą apskųsti ketina ir savivaldybė, per visą procesą teigusi, kad nugriauti pastatai juridiškai buvo bešeimininkiai – teismui skundęsi čigonai negalėjo pateikti įrodymų, kad statiniai priklausė jiems nuosavybės teise. Dėl to, savivaldybės atstovų nuomone, negalima teigti, kad į teismą kreipęsi čigonų bendruomenės atstovai nukentėjo, o savivaldybė pažeidė jų interesus ir sunaikino materialines vertybes.

Neteistų – mažuma

Nors prieš trejus metus savivaldybė buvo užsimojusi nugriauti visus nelegalius namus čigonų tabore ir praktiškai sulyginti taborą su žeme, tačiau šios idėjos įgyvendinti nepavyko. Tuo pačiu teko atsisakyti planų iškeldinti taboro gyventojus kitur. Vos pradėtus griovimo darbus sustabdė Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, įžvelgusi pažeidimų savivaldybės veiksmuose.
Miesto valdžios iniciatyvos vykdyti įvairias socialines programas, kurios padėtų iš skurdo išbristi nedarbu besiskundžiantiems čigonams, iki šiol nesulaukė didesnio pačių čigonų pritarimo. Savivaldybės atstovai ne kartą pareiškė, kad čigonai atsisako jiems siūlomų darbų.
Neseniai spauda pranešė, kad atėjus šaltesniems orams romai aplink taborą savavališkai ėmė kirsti medžius, esą tam jie samdo už kvaišalus prasiskolinusius narkomanus. Taboro skola bendrovei „Rytų skirstomieji tinklai“ siekia jau 140 tūkst. litų. Prieš kelerius metus tabore įrengus elektros skaitiklius, iš pradžių iš 84 abonentų mokėjo 64. Šiemet – tik 16. Iš maždaug 450 taboro gyventojų už elektros energiją neskolingi tik 9. Jei įsiskolinimas nemažės, elektros tiekėjai grasino ne tik nukirpti laidus, bet ir išmontuoti skaitiklius, kurių dauguma tabore yra suniokoti.
Žiniasklaidos teigimu, net 85 proc. romų bendruomenės atstovų yra teisti už įvairius nusikaltimus, daugiau nei pusė – už narkotikų gamybą, disponavimą jais.

Po teismo – į metines

Per trejus metus taboro teritorijoje išdygo ne vienas naujas pastatas. Ir vakar „Vilniaus dienos“ žurnalistams lankantis tabore į akis krito ne vienas naujai suręstas ar dar nebaigtas statyti medinis namelis.
Po pietų žinia apie pergalę teisme dar nebuvo pasklidusi po visą taborą. Žurnalistai, mėginę surasti bent vieną iš dvidešimties ieškovų, kitiems jų bendruomenės nariams turėjo pasakoti, ką nusprendė teismas. „O kada jie gaus pinigus“, – toks klausimas kilo beveik visiems čigonams, išgirdusiems šią žinią.
Paklaustas, kaip priteistieji pinigai pateks į čigonų rankas, advokatas T.Kelpšas atsakė, kad tai „tik techninis klausimas“. „Visi jie – Lietuvos piliečiai. Sąskaitos atsidarymo banke procedūra trunka tik pusvalandį“, – kalbėjo teisininkas.
Vakar tabore ieškovų užtikti ir paklausti, kam jie ketina išleisti priteistus pinigus, nepavyko. Pustuščio taboro gyventojai tvirtino, kad didžioji dalis Kirtimuose gyvenančių čigonų vakar buvo išvykę į vienos bendruomenės narės mirties metinių minėjimą, surengtą kažkur Vilniaus rajone – mieste jiems nepavyko išsinuomoti didžiulės salės, į kurią būtų tilpę visi minėjimo dalyviai.