Nuo vasario įšaldytos nacionalinio stadiono statybos vėl rodo gyvybės ženklus. Tačiau prie darbo sugrįžusių statybininkų veiduose optimizmo nėra: jie netiki, kad objektas kada nors bus baigtas.
Ant Šeškinės kalvų vakar iš pat ryto birbė keli sunkvežimiai, statybvietėje krapštėsi penkios dešimtys darbininkų.
Nors gyvybės tarp kyšančių stadiono virbų ir atsirado, darbai juda vangiai, lyg į statybas grįžę darbininkai iš naujo aiškintųsi, ką jiems reikia daryti.
„Vilniaus dienos“ kalbinti statybininkai prisipažino nesantys tikri, ar grįžo ilgam. Esą neapleidžia nuojauta, kad pagalių į stadiono vežimo ratus dar bus įkišta nemažai.
Žmones slegia nežinomybė ir nerimas dėl ateities. Nors šiuo metu statybininkai jau dirba, baimė, kad vieną dieną jiems vėl lieps krautis daiktus ir eiti priverstinių atostogų, nedingsta.
„Manau, tai tik laiko klausimas. Nieko gera čia nebus. Kirkilas (premjeras Gediminas Kirkilas –
red. past.) jau seniai nieko nedirba, tik sėdi ir laukia rinkimų. Po šių – nauja valdžia, jai to stadiono galbūt visai nereikės“, – svarstė Petru prisistatęs darbininkas.
Pusamžis vyriškis neslėpė, kad prieš kelis mėnesius pasiekusi žinia, kad stabdomos stadiono statybos, jam buvo ketvirtą kartą gyvenime patirta didžiausia įtampa.
Atlyginimai gerokai smuko
Prieš nutraukiant stadiono statybas objekte dirbo 14 subrangovų organizacijų, apie 500 darbininkų, 7 bokštiniai kranai. Generalinės statybų rangovės bendrovės „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius tikino, kad per dvi tris savaites statybvietėje vėl plušės ne mažiau nei pusė tūkstančio darbininkų.
Šalčininkuose gyvenantis Andrejus Druto patvirtino sulaukęs žinios, kad stadiono statybose laukiamas nuo kitos savaitės. „Man paskambino ir pasakė, kad pirmadienį važiuosime į Šeškinę“, – pasakojo bendrovėje „Vigysta“ dirbantis statybininkas.
Įšaldžius nacionalinio stadiono statybas jis buvo perkeltas į kitus bendrovės statomus objektus. „Tačiau keliems mėnesiams teko rasti ir papildomo darbo. Atlyginimai statybų sektoriuje gerokai smukę, tenka prasimanyti papildomų pajamų šaltinių“, – pripažino A.Druto.
Darbą vadina elgetavimu
Bendrovėje „YIT Kausta“ dirbantis Stasys Pužauskas į stadiono statybvietę grįžo vienas pirmųjų. Tačiau meile darbui ir entuziazmu jis netrykšta. Esą uždarbis šiame objekte labai nedidelis – vos 2,3–2,5 tūkst. litų per mėnesį.
„Viskas brangsta: maistas, šildymas, degalai. Paminėsite mano žodį: prieš Kalėdas benzinas kainuos 7 litus. O algos nekyla. Reikės eiti dirbti privačiai, nes čia elgetavimas. Gegužę per pažįstamus padirbau penkias savaites ir gavau 12 tūkst. litų. Prie stadiono tiek uždirbsiu beveik per pusmetį. Argi apsimoka?“ – klausė S.Pužauskas.
Jis sakė, kad nemažai anksčiau stadioną stačiusių darbininkų ten negrįš.
Vieni dirbo, kiti atostogavo
„Nėra garantijų, kiek ilgai čia turėsime darbo. Negi nematote, kad čia plaunami milijonai? Korupcija didesnė nei Rusijoje“, – pamatęs pravažiuojantį „Veikmės“ valdybos pirmininko K.Maksimavičiaus automobilį į šoną metėsi S.Pužauskas.
Nueidamas pridėjo, kad padėties vis dėlto nedramatizuoja. „Esame patyrę, darbo rasime. Žinoma, daliai statybininkų pragyventi sustojus stadiono statyboms buvo sunku, tačiau negirdėjau, kad kas nors būtų pasikoręs“, –
ironizavo statybininkas.
„O man viskas liuks, – iškėlęs į viršų nykštį šūktelėjo aikštelėje dirbantis statybininkas. – Buvau sukaupęs šimtą dienų atostogų, tad ramiai poilsiavau.“
Statybvietę kas ketvirtą parą prižiūrintis apsaugininkas iš būdelės iškišęs galvą patvirtino: nuotaikos ten įvairios. Vieni džiaugiasi grįžę į objektą, kiti skundžiasi per mažomis algomis ir dairosi geriau mokamo darbo, treti jaučia nuoskaudą, kad sustabdžius statybas jie negavo tiek, kiek buvo sutarta. „O man tai kas –
tiesiog daugiau šurmulio ir dažniau tenka kelio į statybas užtvarą kiloti“, – šypsojosi apsaugininkas.
Išryškės objekto kontūrai
Atnaujinus stadiono statybas darbininkai suvažiuos iš visos Lietuvos: Kauno, Panevėžio, Alytaus, Šalčininkų, Kaišiadorių, Elektrėnų ir kitų miestų. Kad iki žiemos būtų atlikta kuo daugiau darbų, statybininkams, K.Maksimavičiaus teigimu, teks padirbėti ir naktį.
„Negalime darbų atnaujinti iškart. Šiuo metu komplektuojama statybinė įranga, vykdomi metalo ir betono užsakymai, dirba tiekėjai, inžinieriai, konstruktoriai, projektuotojai. Planuojame, kad per kelias savaites į statybvietę sugužės visa darbo liaudis“, – pasakojo K.Maksimavičius.
Bendrovės „Veikmė“ projektų inžinierius Arūnas Časas pridūrė, kad dar reikia patikrinti elektros įrangą, valymo įrenginius, vandentiekį, padaryti kelius privažiuoti.
„Šiems metams skirtų 100 mln. litų užteks gelžbetoniniams stadiono rėmams, perdangoms, kanalams, liftų šachtoms. Po kelių mėnesių vilniečiai matys ne tik smėlio ir gelžgalių krūvą, bet ir kolonas, konkrečius būsimo sporto objekto kontūrus“, – tikino A.Časas.
Naujausi komentarai