Kauno biudžeto skylių lopymai nedavė didelės naudos, todėl netrukus savivaldybė ketina priimti dar daugiau skausmingų sprendimų.

Meras Andrius Kupčinskas pripažįsta, kad tokio skylėto biudžeto savivaldybė dar neturėjo, o surenkamų lėšų kraitis šiais metais mažėjo labiau nei bet kurio kito didesnio Lietuvos miesto. Akivaizdu, kad ir po dviejų planuoto metinio biudžeto mažinimų savivaldybė metinio plano neįvykdys, o šimtamilijoninės skylės neužlopys ir tradiciškai geriausias gruodžio mėnuo.

Savivaldybės finansininkai pernelyg optimistiškai vylėsi, kad kas mėnesį jos pačios surenkamų pajamų vidurkis sieks 39,7 mln. litų, tačiau jis nebuvo pasiektas nė vieną mėnesį, o keliskart iki vidurkio trūko dešimties ar daugiau milijonų litų.

Didžiausią kirtį miesto biudžetas gavo dėl sumažėjusių įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Šiemet jo surinkta beveik 100 mln. litų mažiau, nei tikėtasi, – maždaug tiek, kiek trūks iki planuoto 750 mln. litų metinio biudžeto. Meras įtaria, kad Kaune kaip niekur kitur daug verslo pasitraukė į šešėlinį pasaulį, todėl kreipėsi į Finansų ministeriją, kad ši paskatintų Valstybinę mokesčių inspekciją skirti daugiau dėmesio kontrolei.

Akivaizdu, kad kitais metais naujos aukso gyslos savivaldybė neatras, todėl politikai rengiasi priimti nepopuliarius sprendimus. Bus peržiūrėta visų savivaldybės kontroliuojamų įstaigų veikla, įvertinta, ar pagrįstus atlyginimus gauna jų vadovai. Bus svarstoma galimybė sujungti švietimo, kultūros įstaigas, o kai kurias jų naikinti.

"Daugiau mažinti išlaidų nėra kaip, o taip sutaupytume nemažai pinigų įmonėms administruoti", – įsitikinusi mero patarėja Edita Gudišauskienė.

Savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai siekia per 119 mln. litų. Vien "Kauno energijai" skola siekia 14 mln. litų. Todėl kitais metais ketinama ne stačia galva šokti įgyvendinti naujus didelius projektus, o atiduoti bent dalį skolų. Tačiau A.Kupčinskas pabrėžė, kad neketinama atsisakyti nė vieno ES finansuojamo projekto. Jiems įgyvendinti reikalingos savivaldybės dalies bus ieškoma bankuose.

Karštligiškai išlaidas užsimojusi mažinti savivaldybė šiemet atleido beveik pusantro šimto tarnautojų, mažino atlyginimus, viešojo transporto ridą. Bene labiausiai taupymo padarinius gyventojai pastebi sutemus. Dėl sumažinto gatvių apšvietimo iki metų pabaigos ketinama sutaupyti apie 235 tūkst. litų.

Gintaras Jonas Furmanavičius

Kauno miesto tarybos narys

Visą laiką Kaune būdavo kalbama, kad mieste prasta situacija, todėl, kad premjeras priklauso vienai partijai, o Kauno valdžia kitai. Būdavo lengva prisidengti savo neveiklumą politiniais motyvais. Dabar turime tą pačią valdžią ir mieste, ir valstybėje, o padėtis kiekvieną dieną blogėja. Mes prie to priėjome, nes neturėjome jokios ilgalaikės strategijos. Pavyzdžiui, taupymas gatvių apšvietimo sąskaita yra visiškai nesuprantamas. Atleidžiami vairuotojai, valytojai, o priimami artimi žmonės imperatoriui ir jo nuolankūs tarnautojai. Jeigu reikia sutaupyti 15 proc. lėšų, negalima nuo visko nubraukti po 15 proc., nes tada viskas griūna. Visame pasaulyje protingi verslininkai daro kitaip. Jie susidėlioja prioritetus ir nusprendžia, ko iš viso nedaryti. Tai visada pasiteisina, o kai nubraukiame nuo visko, tada viskas griūna. Mano galva, toks biudžeto karpymas yra ekonominis neraštingumas.

Skylė vis didėja

51 mln. litų – vidutiniškai tiek savivaldybė gauna pajamų kas mėnesį (su dotacijomis).

60,5 mln. litų – vidutiniškai tiek reikia.

Į biudžetą nesurinkta planuoto gyventojų pajamų mokesčio: 2006 m. – 14101 tūkst., 2007 m. – 43159 tūkst., 2008 m. – 53850 tūkst., 2009 m. per 11 mėn. – 99490 tūkst.