Šįryt traukiniai iš Kauno į Vilnių išvyko ne iš laikinos stotelės Petrašiūnuose. Po dvejų metų pertraukos atidarytas suremontuotas geležinkelio tunelis.
Atidėjo ne kartą
"Pagaliau", – džiaugsmingai žinią apie atidaromą geležinkelio tunelį sutiko kaunietis Tomas.
Jis, kaip ir visi kiti į Vilnių traukiniais važiuojantys keleiviai, dvejus metus buvo privesti atvykti į laikinąją geležinkelio stotį Petrašiūnuose. Keleiviai buvo pradėję keiksnoti tunelį remontavusius specialistus, nes šie žadėjo darbus baigti rugsėjį. Vėliau atidarymo iškilmės buvo atidedamos ne kartą. Vakar valstybinė komisija tunelį leido eksploatuoti.
"Reikėjo atlikti papildomų matavimų ir darbų. Užsakyti kai kurių medžiagų", – užtrukusių darbų priežastis ne itin detalizuoti norėjo tunelio remonto darbų vadovas Rimantas Vagonis.
Nei tunelį remontavę "Kauno tiltai", nei darbus užsakę "Lietuvos geležinkeliai" apie remontininkams galimas baudas už vėlavimą nekalba. Pirmiausia žadama atšvęsti, kad tunelis pagaliau atidarytas, o santykius aiškintis vėliau.
Petrašiūnų stotį išmontuos
Žinodami, kad keleiviai su nekantrumu laukia, kol bus atidarytas tunelis, "Lietuvos geležinkeliai" nutarė juo traukinius paleisti iškart po valstybinės komisijos leidimo. Jau kurį laiką Vilniuje ir Kaune keleiviai buvo informuojami, kad eismas tuneliu bus leidžiamas šiandien.
"Maža kas galėjo nutikti, todėl buvome pasiruošę informaciją nedelsdami pakeisti. Bet jau sulaukėme žinių iš Kauno, kad tunelį galima eksploatuoti. Stotis Petrašiūnuose oficialiai savo darbą baigs vidurnaktį ir bus išmontuota", – vakar kalbėjo "Lietuvos geležinkelių" Keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis.
Po dvejų metų pertraukos pirmas traukinys iš Kauno geležinkelio stoties į Vilnių pajudėjo šįryt 4.57 val.
Sutvirtino ir pamatus
R.Vagonis pasakojo, kad prieš pusantro amžiaus tunelis buvo pastytas tvirtas, nes panaudotos tobuliausios anų laikų technologijas. Tačiau per tiek metų buvo pasenusios ir susidėvėjusios. Didžiausią žalą tuneliui padarė per Antrąjį pasaulinį karą iš Kauno besitraukianti Vokietijos kariuomenė. Tunelis sprogdintas septyniais sprogstamaisiais užtaisais. Vienas jų išjudino daugiau nei 100 metrų tunelio atkarpą. Išjudinti jos pamatai į tunelio vidų pasislinko bemaž metru.
"Atstatyti pamatus buvo bene sudėtingiausias tunelio remonto darbų etapas. Mažais ruožais pamatus reikėjo visiškai išardyti ir išlieti naujus. Dėl to labai sulėtėjo darbų tempas", – aiškino R.Vagonis.
Darbus stabdė ne tik sprogdinant tunelį išlikę padariniai, bet ir paveldo sargai. Restauruoti portalai, laiko nesuniokoti tunelio ruožai, kuriuos bus galima pamatyti jo viduryje. Dėl naujai įrengtos apšvietimo sistemos tunelyje nebebus tamsu it naktį.
Įdiegta kontrolės sistema
Tunelyje įrengta nauja elektros instaliacija, avarinio ryšio linijos, kurios pritaikytos naudotis neįgaliesiems ir yra atsparios karščiui. Kilus gaisrui, kompiuterizuota priešgaisrinė sistema akimirksniu nustatys gaisro židinį, tačiau visu pajėgumu automatiškai neveiks, nes ne visus krovinius galima gesinti vandeniu. Gaisrui gesinti vandenį į tunelį tieks du siurbliai: elektrinis ir atsarginis – dyzelinis.
R.Vagonis teigė, kad nuo šiol bus galima pažaboti vieną didžiausių statinio priešų – vandenį. Sutvarkyta ir įrengta nauja drenažo sistema, kuri surinks ne tik gruntinį, bet ir virš tunelio skliautų atsirandantį vandenį, o apie jo lygį milimetro tikslumu informuos modernios sistemos.
Po bėgiais įrengta speciali danga, kuri, per avariją išsiliejus naftos produktams, jiems neleistų patekti į gruntinius vandenis. Darbuotojų saugumui tunelyje įrengti betoniniai takai.
"Kauno tiltų" vadovai pripažįsta, kad tunelio rekonstrukcija – vienas iš sudėtingiausių kada nors bendrovės vykdytų projektų. Visi darbai atsiėjo 80 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio. Didžiąją dalį lėšų skyrė ES.
Iki rekonstrukcijos tuneliu buvo galima važiuoti maksimaliu 40 km/val. greičiu. R.Vagonis teigė, kad dabar saugus greitis yra kur kas didesnis, tačiau tuneliu traukiniai su vėjeliu neskris, nes prieš jį pristabdyti reikalauja saugumo taisyklės.
Geležinkelio tunelis
Vilnių ir Kauną jungiančioje geležinkelio linijoje įrengtas vienintelis tunelis Lietuvoje. Jis pradėtas statyti 1859 metų gegužės mėnesį ir buvo kasamas iš dviejų pusių. Statyba baigta 1861 metų lapkričio mėnesį, statant pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. 1862 m. pavasarį tunelis pradėtas eksploatuoti.
1944 metais tunelį bandyta susprogdinti. Didžiausias sprogimas deformavo apie 100 metrų tunelio ruožą. Tais pačiais metais sovietinė kariuomenė tunelį atstatė.
1949 metais atliktas dar vienas remontas.
1963 metais tunelyje įvyko traukinių avarija. Po jos vietoje dviejų paliktas vienas kelias.
1968 metais geležinkelio tunelis elektrifikuotas.
1972 metais atliktas tunelio remontas – pastatyta atraminė atvirkštinė arka, skirta konstrukcijų deformacijoms sustabdyti.
1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.
Tunelio ilgis – 1284 metrai. Iškastas 30 m aukščio kalvoje, po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu. Tunelio aukštis – 6,6 m, plotis – 8,8 m.
Šaltinis: "Tiltra Group"
Naujausi komentarai