Šįryt traukiniai į Vilnių iš Kauno išvyko ne iš laikinos stotelės Petrašiūnuose. Po dvejų metų pertraukos atidarytas suremontuotas geležinkelio tunelis.
Atidėjo ne kartą
Vilniečiai, kaip ir visi į Kauną važiuojantys keleiviai, dvejus metus buvo privesti vykti į laikinąją geležinkelio stotį Petrašiūnuose. Keleiviai buvo pradėję keiksnoti tunelį remontavusius specialistus, nes šie žadėjo darbus baigti rugsėjį. Vėliau atidarymo iškilmės buvo atidėtos ne kartą, o valstybinė komisija tunelį eksploatuoti leido vakar.
"Reikėjo atlikti papildomus matavimus ir darbus. Užsakyti kai kurias medžiagas", – užtrukusių darbų priežastis ne itin detalizuoti norėjo tunelio remonto darbų vadovas Rimantas Vagonis.
Nei tunelį remontavę "Kauno tiltai", nei darbus užsakę "Lietuvos geležinkeliai" apie remontininkams galimas baudas už vėlavimą nekalba. Pirmiausia žadama atšvęsti atidarymą, o santykius aiškintis vėliau.
Petrašiūnų stotį išmontuos
Žinodami, kad keleiviai nekantriai laukia, kada bus atidarytas tunelis, "Lietuvos geležinkeliai" nutarė juo traukinius paleisti iškart gavę valstybinės komisijos leidimą. Jau kurį laiką Vilniuje ir Kaune keleiviai buvo informuojami, kad eismas tuneliu bus leidžiamas šiandien.
"Maža kas galėjo nutikti, todėl buvome pasiruošę informaciją nedelsdami pakeisti. Bet jau sulaukėme žinių iš Kauno, kad tunelį galima eksploatuoti. Stotis Petrašiūnuose oficialiai savo darbą baigs vidurnaktį ir bus išmontuota", – vakar kalbėjo "Lietuvos geležinkelių" Keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis.
Po dvejų metų pertraukos pirmas traukinys iš Kauno geležinkelio stoties į Vilnių pajudėjo šįryt 4.57 val.
Sutvirtino ir pamatus
R.Vagonis pasakojo, kad prieš pusantro amžiaus tunelis buvo pastatytas tvirtas, nes panaudotos tobuliausios anų laikų technologijos. Tačiau dabar jos jau buvo pasenusios ir susidėvėjusios. Didžiausią žalą tuneliui padarė per Antrąjį pasaulinį karą iš Kauno atsitraukusi Vokietijos kariuomenė. Tunelis sprogdintas septyniais sprogstamaisiais užtaisais. Vienas jų išjudino daugiau nei 100 m tunelio ruožą. Išjudėję jos pamatai į tunelio vidų pasislinko bemaž metru.
"Pamatų atstatymas buvo bene sudėtingiausias tunelio remonto darbų etapas. Mažais ruožais pamatus reikėjo visiškai išardyti ir išlieti naujus. Dėl to labai sulėtėjo darbų tempas", – aiškino R.Vagonis.
Darbus stabdė ne tik išlikę tunelio sprogdinimo padariniai, bet ir paveldo sargai. Restauruoti portalai, laiko nesuniokoti tunelio ruožai, kuriuos bus galima pamatyti jo viduryje. Dėl naujai įrengtos apšvietimo sistemos tunelyje nebebus tamsu it naktį.
Įdiegta kontrolės sistema
Tunelyje įrengta nauja elektros instaliacija, avarinio ryšio linijos, kurios pritaikytos naudotis neįgaliesiems ir yra atsparios karščiui. Kilus gaisrui, kompiuterizuota priešgaisrinė sistema akimirksniu nustatys gaisro židinį, tačiau visu pajėgumu automatiškai neveiks, nes ne visus krovinius galima gesinti vandeniu. Gaisrams gesinti vandenį į tunelį tieks du siurbliai: elektrinis ir atsarginis – dyzelinis.
"Kauno tiltų" vadovai pripažįsta, kad tunelio rekonstrukcija – vienas sudėtingiausių kada nors bendrovės vykdytų projektų. Visi darbai atsiėjo 80 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio. Didžiąją dalį lėšų skyrė ES.
Iki rekonstrukcijos tuneliu buvo galima važiuoti maksimaliu 40 km/val. greičiu. R.Vagonis teigė, kad dabar saugus greitis yra kur kas didesnis, tačiau tuneliu traukiniai su vėjeliu neskris, nes prieš jį pristabdyti reikalauja saugumo taisyklės.
Naujausi komentarai