Užkasti slapta

Kaip praėjusią savaitę pranešė Vilniaus universitetas, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai kovą baigė trečią sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapą. Per tris tyrimų etapus aptikti ir identifikuoti 20 sukilėlių palaikai.

Pasak archyvinių šaltinių, 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. 9 buvo sušaudyti, o 12 – pakarti. Po egzekucijų kūnai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o užkasti slepiant nuo visuomenės tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje.

2017–2018 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė Aukštutinės pilies aikštelėje detaliųjų archeologinių tyrimų metu ištyrė 170 kv. m plotą ir jame surado 14 kapo duobių. Jose buvo aptikta 20 asmenų palaikai ar jų fragmentai. Beveik prie visų rasta asmeninių daiktų: katalikiškų kryželių, medaliukų su religinio turinio atvaizdais ir užrašais, auksinis vestuvinis žiedas. Kai kurie sukilėliai palaidoti su už nugaros surištomis rankomis, su maišais ant galvos. Palaikai buvo apipilti kalkėmis.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyriaus vedėjo Valdo Steponaičio teigimu, preparuojant palaikus, prie jų aptikta smulkių drabužių audinių fragmentų, kitų geriau išlikusių jų elementų: metalinių, perlamutrinių ir kaulinių sagų, kelnių dirželių ir sagčių, nežymių odinės avalynės liekanų. Prie kai kurių palaikų buvo rasta ir kulkų ar jų skeveldrų.

"Nustatyta, kad 1863–1864 m. nužudytų sukilėlių palaikai buvo slapta užkasti Gedimino kalne 1831 m. įrengtos tvirtovės vidiniame kieme, iš dalies uždaroje, nežymiai pagilintoje aikštelėje", – teigė specialistas.

Išsamesnius palaikų tyrimus ir jų identifikavimą tęsė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai, į pagalbą pasitelkę Lietuvos istorijos instituto ir UAB "Kultūros vertybių paieška" tyrėjus. Buvo atlikti išsamūs antropologiniai, teismo medicininiai ir genetiniai tyrimai.

"Apibendrinus šiandien turimus istorinių, archeologinių, antropologinių ir teismo medicininių – kriminalistikos, fotosugretinimo, genetikos – tyrimų rezultatus, galima sakyti, kad Gedimino kalno aikštelėje rastų palaikų identifikacija baigta. Patvirtiname, kad rasti palaikai tikrai yra 1863–1864 metų sukilimo dalyvių. Atlikę visus tyrimus, identifikavome sukilimo vadų ir dalyvių palaikus", – teigė Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. dr. Rimantas Jankauskas.

Daugiau faktų

Sukilėlių palaikų antropologiniai tyrimai mokslininkams leido atrasti ir daugiau faktų apie sukilėlių gyvenimą, jų įpročius, ligas. Kaip teigė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė, ant dantų rastos juodos apnašos rodo, kad bent dešimt sukilėlių rūkė.

"Ne visi 20 sukilėlių rūkė, dabar neprisimenu tikslaus skaičiaus, gal dešimt. Bet būtent pajuodavusios vidinės dantų dalys, pajuodusios apnašos rodo nuolatinį tabako vartojimą, šiuo atveju – rūkymą", – BNS sakė J.Kozakaitė.

"Būtent pas Z.Sierakauską ir K.Kalinauską rūkymo žymių nebuvo rasta", – pridūrė mokslininkė.

Anot jos, papildomai be dantų tyrimo atlikti ir kaukolės bei viso skeleto tyrimai, jie padėjo atskleisti dar daugiau detalių apie sukilėlių gyvenimą.

Archeologai surado, o mokslininkai identifikavo 20 iš 21 sukilimo dalyvių.

"Vienas iš sukilėlių krūtinėje turėjo mažiausiai tris durtinius sužalojimus, jie patirti dar prieš mirtį. Kiti sukilėliai sirgo mažakraujyste, nemažai infekcinių susirgimų aptikta. Konstatavome ir senesnių traumų, tas pats Z.Sierakauskas turėjo sugijusį sužalojimą kaktoje", – teigė J.Kozakaitė.

Visų rastų sukilėlių tapatybės yra patvirtintos, tačiau kol kas nepavyko sulaukti oficialaus patvirtinimo iš Baltarusijos dėl K.Kalinausko palaikų, tam reikalingas jo brolio DNR tyrimas. K.Kalinausko brolis palaidotas Svisločiuje, šeimos kape. Būtent šalia šio Vakarų Baltarusijos miesto, tuometėje Gardino gubernijoje gimė ir augo K.Kalinauskas.

Baltarusiai K.Kalinauską laiko vienu iš savo šalies nacionalinių didvyrių, jo asmenybė gausiai įamžinta ne tik Baltarusijos miestų gatvėse, tačiau ir mokykliniuose vadovėliuose.

Tyrimus tęs

Archeologai surado, o mokslininkai identifikavo 20 iš 21 sukilimo dalyvių. Kol kas nerasta kunigo Stanislovo Išoros užkasimo vieta, kadangi gauti jo genetiniai tyrimai nesutapo su jau atrastų palaikų. Todėl nuo gegužės archeologiniai tyrimai Gedimino kalno aikštelėje bus tęsiami.

"Nežinome, 100 proc. pasakyti negalime, bet viena iš versijų, kadangi visi jie yra rasti ant kalno, tai ir S.Išoros palaikus rasti ten tikimybė yra didelė", – teigė archeologas Gytis Grižas.

S.Išorai mirties bausmė įvykdyta 1863 m. birželio 3 d., kai jam buvo 25-eri. Jis dirbo Vilniaus vyskupijoje, taip pat buvo Žaludko (Lydos apsk.) kunigas vikaras.

Per sukilimą S.Išora buvo Liudviko Narbuto sukilėlių būrio kapelionas. Carinė valdžia jį sulaikė už viešą Tautinės vyriausybės manifesto perskaitymą bažnyčioje.

"Tikslios datos, kada tyrimai bus tęsiami, dar neturime, nes dar šiek tiek dirbame su dabar turimais rezultatais. Gegužės viduryje turime patikrinti apie 30 kv. m Gedimino kalno, kuriuos norime ištirti. Sunku gali būti, nes įsikasti gali tekti iki keturių metrų", – sakė V.Steponaitis.

Kaip teigė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, iškilminga sukilėlių laidojimo ceremonija planuojama šių metų rudenį. Visi Gedimino kalne rasti 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikai bus garbingai palaidoti Vilniuje, Senųjų Rasų kapinių centrinėje koplyčioje. Tuo rūpinasi speciali Vyriausybės 1863–1864 m. sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisija.

"Iškilmingas palaidojimas planuojamas šių metų rudenį Rasų kapinėse, centrinėje koplyčioje rengiamame kolumbariume. Prieita prie bendros nuostatos, jog nužudytų sukilėlių vardai ir pavardės būtų užrašomi trimis kalbomis – lietuviškai, lenkiškai ir baltarusiškai, taip pabrėžiant sukilimo svarbą visiems šiems kraštams, visoms šioms tautoms", – teigė M.Kvietkauskas.