Kauno politikai užsimojo taupyti nebeapšviečiant kai kurių gatvių. Nuspręsta, kad artimiausiu metu septyniolikoje miesto gatvių naktį neveiks dalis šviestuvų. Panašiai taupyta prasidėjus ekonominei krizei 2009 m.

Dabar vėl norėta išjungti kas antrą žibintą daugumoje Kauno gatvių, tačiau ne visuose apšvietimo maitinimo punktuose yra speciali įranga, leidžianti išjungti tik dalį šviestuvų.

"Siūlome taupyti tik tose gatvėse, kuriose tai techniškai lengviausia padaryti. Per keturis mėnesius sutaupytume daugiau nei 100 tūkst. litų", – teigė Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.

Kas antras žibintas nešvies Baltų pr., M.K.Čiurliono g., J.Grušo g., Jonavos g., I.Kanto g., Karaliaus Mindaugo pr., Kęstučio g., V.Krėvės pr., P.Lukšio g., Nuokalnės g., Pramonės pr., Sukilėlių pr., Šiaurės pr., Varnių g., Veiverių g., S.Žukausko g. ir Europos pr. Čia dalis šviestuvų neveiks nuo 23.30 iki 5.30 val.

Planuojama, kad vakarais šviestuvai įsižiebs 15 minučių anksčiau, o rytais išsijungs 15 minučių vėliau.

"Šiuo metu ir taip vėluojama įjungti apšvietimą, todėl būtų logiška jį paankstinti", – siūlė meras Andrius Kupčinskas.

Energetikos skyriaus vedėjas teisinosi, kad neužtenka paspausti vieną mygtuką, norint įjungti apšvietimą visame mieste. Šviesos įjungiamos palaipsniui ir tai užtrunka nuo 10 iki 15 minučių.

Jo teigimu, pusvalandžiu pailginus miesto gatvių apšvietimo trukmę, per mėnesį papildomai prireiks apie 21 tūkst. litų.

Kelių policijos valdybos Eismo priežiūros grupės vyriausiasis specialistas Linas Gudonis politikų sprendimą sumažinti apšvietimą miesto gatvėse vertino neigiamai.

"Blogiausia būtų, jeigu išjungtų šviestuvus ties pėsčiųjų perėjomis. Juk iš tamsios vietos bet kada į gatvę gali išeiti žmogus, kurio vairuotojas tiesiog gali nepamatyti", – nuogąstavo L.Gudonis.