Valstybinė kalbos inspekcija galutinai pralaimėjo kovą teisme dėl dvikalbių užrašų Vilniaus rajone Pereiti į pagrindinį turinį

Valstybinė kalbos inspekcija galutinai pralaimėjo kovą teisme dėl dvikalbių užrašų Vilniaus rajone

2026-09-02 15:12

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš esmės atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą dėl dvikalbių lentelių su kaimų pavadinimais Vilniaus rajone.


<span>Valstybinė kalbos inspekcija galutinai pralaimėjo kovą teisme dėl dvikalbių užrašų Vilniaus rajone</span>
Valstybinė kalbos inspekcija galutinai pralaimėjo kovą teisme dėl dvikalbių užrašų Vilniaus rajone / Asociatyvi magnific nuotr.

„LVAT iš esmės atmetė atsakovo – Valstybinės kalbos inspekcijos – apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas tik dėl bylinėjimosi išlaidų“, – trečiadienį BNS sakė LVAT atstovas Paulius Žeimys.

„Atsakovės Valstybinės kalbos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2025 metų sausio 27 dienos sprendimą pakeisti. Panaikinti Regionų administracinio teismo sprendimo dalį, kuria priteistas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės Valstybinės kalbos inspekcijos 12 346 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitą Regionų administracinio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą“, – rašoma LVAT nutartyje.

Ši LVAT nutartis neskundžiama.

Ginčas tarp VKI ir Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus kilo 2023 metų gegužę, kai inspekcija nurodė iki 2023 metų liepos 1-osios Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose viešuosius užrašus, informuojančius apie šių kaimų pavadinimus, padaryti tik valstybine kalba.

Lentelės, žyminčios minėtus kaimus, yra dvikalbės, kaimų pavadinimai užrašyti lietuvių ir lenkų kalbomis. Valstybinės kalbos inspekcijos vertinimu, tai yra viešieji užrašai, todėl užrašai lenkų kalba „w. Bieliszki“ ir „Orzełówka“ neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų.

Rajono meras inspekcijos nurodymą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Pastaroji mero skundą patenkino ir inspekcijos nurodymą panaikino.

Tada VKI kreipėsi į Regionų administracinį teismą. O šis 2025 metų sausį atmetė inspekcijos skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone.

Be to, teismas iš inspekcijos priteisė Vilniaus rajono savivaldybei daugiau nei 12 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Po to ginčas persikėlė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Po Regionų administracinio teismo sprendimo Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius teigė norėjęs įrodyti, kad „dekoratyvinių lentelių traktavimas kaip kelio ženklų tikrai neatitinka teisės aktų“.

Pasak mero, Seimas turėtų užpildyti įstatymų spragas, nes dabar yra daug neaiškumų dėl informacinių lentelių.

„Man tas inspekcijos nurodymas atrodė juokingas. (...) Manau, kad teismo sprendimas yra teisingas. Raginčiau toliau tos procedūros netęsti, nes reikės mokėti už bylinėjimąsi. Mano nuomone, aukštesnės instancijos teismas pasisakytų panašiai“, – sakė R. Duchnevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad dekoratyvinių lentelių yra ir Vilniuje, kur jos „niekam netrukdo“.

LVAT nutarimą socialiniame tinkle trečiadienį pakomentavo Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius.

„Taigi po daugiau nei trejų metų galime pasakyti aiškiai: dvikalbės kaimų pavadinimų dekoratyvinės lentelės liks. Ir dabar kyla labai paprastas klausimas: kam reikėjo skųsti sprendimus ir trejus metus eikvoti valstybės institucijų laiką bei mokesčių mokėtojų pinigus dėl dviejų kaimų ne oficialių, o dekoratyvinių pavadinimų lentelių?“, – parašė R. Duchnevičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
įdomu, bet gatv

nieko asmeniško teismai pagal tesės aktus ar jų pačių nuomuonę?, todėl: Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas17 straipsnis.Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose. 18 straipsnis.Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Gatvė tai ne organizacijos pavadinimo užrašas
4
0
!!!

Iš tikrųjų Valstybinė kalbos inspekcija yra pribaigta. padėtis su lietuvių kalba blogesnė nei TSRS laikotarpiu, tada ji turėjo teises ir pareigas. Matyt reikės vėl atkurti knygnešių veiklą
7
0
senis

jei teisėju pavardėse galūnė ič,ii,,o ,a ir negalėjo būt kito sprendymo ,išvada tokia mes dar neišsilaisvinom iš okupantu okupacijos.
8
-1
Visi komentarai (9)

Daugiau naujienų