Stingdantis šaltis iš Kauno pasitraukė, tačiau vandentiekio avarijos nesiliauja. Žemė įšalusi beveik 1,5 m gylyje. Mieste taip pat jaučiamas sniego perteklius.

Sulaukia šimtus pranešimų

"Kol kas padėtis nėra bloga. Tačiau dėl užšalusio vandentiekio nemažai privačių namų neturi vandens", – bene didžiausią pastarųjų dienų Kauno bėdą nurodė Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

"Kauno vandenų" avarinės tarnybos darbuotojai neturi laiko atsikvėpti. Pastarosiomis dienomis labai daug gyventojų prašo pagalbos dėl užšalusių vamzdynų. Vakar registruota apie pusantro šimto tokių pranešimų.

"Didžiausios problemos su privačiais namais. Matyt, daug kur negerai nutiestas ir neapšildytas vandentiekis. Todėl dabar žmonės ir triukšmauja", – dažniausią užšalusio vandentiekio priežastį nurodė J.Griškevičius.

Vanduo – tik pavasarį?

Šalti pradėjo ne tik blogai izoliuoti įvadai ar perpučiamuose rūsiuose esantys vamzdžiai.

"Kauno vandenų" tinklų cecho viršininkas Vytautas Rudys sakė, kad įšalas į žemę įsiskverbė beveik 1,5 m. Vandentiekio vamzdynai turėtų gulėti 1,8 m gylyje. Ne taip giliai paklotiems vamzdžiams iškilo reali grėsmė užšalti. Tokių atvejų jau yra. Iš tokių vamzdžių tekančio vandens gali tekti laukti iki pavasario.

"Ką ten atšildysi, o jei ir atšildytume, jie vis tiek liktų gulėti ledo guolyje, kuriame ir vėl užšals. Įšalo zonoje esančiam vamzdžiui nelabai kuo padėsi", – konstatavo V.Rudys.

Sniego vežti neketina

"Kauno vandenų" bendrovėje beveik tris dešimtmečius dirbantis V.Rudys sakė dar negirdėjęs, kad užšaltų pagal visus reikalavimus patiesti vamzdžiai, tačiau 1,5 m įšalas daro savo.

"Tarp įšalo plokštės ir vamzdžių lieka nedidelis sluoksnis žemių. Pasikeičia grunto dinamika, todėl avaringumas padidėja", – aiškino specialistas.

Tokiomis sąlygomis aptikti avarijos vietą ir ją likviduoti daug sunkiau nei vasarą. Vien tik įšalo plokštei pralaužti reikia specialios technikos.

V.Rudžio nuomone, įšalo sluoksnis nebestorės, o šaltis itin didelių nemalonumų šią žiemą sukelti nebeturėtų. Naujas galvos skausmas gali prasidėti, jeigu staigiai atšiltų. Nuotekų sistemos gali būti daug kur užšalusios, todėl jos nesugebėtų sugerti staigiai tirpstant sniegui atsiradusio didelio vandens kiekio.

Potvynių gatvėje grėsmė sumažėtų, jei iš jų būtų vežamas nuo žiemos pradžios susikaupęs sniegas, tačiau savivaldybė sniego išvežti kol kas neketina.

"Išvežti 1 kub. m sniego kainuoja 30 litų. Jei pradėsime vežti sniegą, visas mūsų biudžetas bus išleistas per vasarį. Tai per brangus malonumas", – teigė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Kai kuriose miesto vietose dėl pernelyg didelio sniego kiekio sunku išvažiuoti visuomeniniam transportui. Sniegas verčiamas ant automobilių stovėjimo vietų, šaligatvių.

A.Pakalniškis neatmetė tikimybės, kad papildomų pinigų bus prašoma iš savivaldybės direktoriaus rezervo fondo. Pernai iš šio fondo buvo padengtos išlaidos sniegui išvežti.

Prašo žmonių supratimo

Prie šią žiemą nuo skambučių gausos dažnai raudonuojančių "Kauno vandenų" avarinės tarnybos telefonų pasodinta papildomai žmonių, tačiau vis dar prisiskambina ne visi ieškantys pagalbos.

"Kiekvienam žmogui reikia paaiškinti, patarti, o kartais ir paguosti. Daug kas supranta, kad reikia pakentėti. Visi juk mato, kad sąlygos sudėtingos: gatvėmis sunku važiuoti, lėktuvai nesileidžia. Taip pat ir mūsų sektoriuje nelengva", – gyventojų supratingumo prašė V.Rudys.

To paties iš gyventojų prašo ir tarnautojai, kurie ragina žmones pačius nusikasti gyvenamųjų namų kiemus, žiūrėti, kad nuo stogų nepradėtų tįsti varvekliai.

Žvilgsniai nukrypo į stogus

Draudimo bendrovės trimituoja, kad dėl blogų eismo sąlygų ir gausaus sniego padaugėjo eismo įvykių, pradėjo braškėti pastatų stogai.

"Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė teigė, kad po kiekvieno rimtesnio snygio bendrovės samdyti specialistai lipa ant prekybos centrų stogų ir specialia metodika nustato stogui tenkančios sniego apkrovos dydį. Šiais metais sniegas ne kartą valytas ne tik nuo šio prekybos tinklo parduotuvių.

Kauno savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius teigė, kad lėšų stogams valyti savivaldybė kol kas skirti neketina, o padėtis dar nėra tragiška.