Vandens skaitiklių pakeitimas Partizanų gatvės gyventojui kainavo daug nervų ir pinigų. Nors jis visada sąžiningai atsiskaitydavo už komunalines paslaugas, bet per savo patiklumą sumokėjo baudą savivaldybei ir dar turės kompensuoti „Kauno vandenims“ jų apskaičiuotą žalą.

Tapo įtariamuoju

„Apsikvailinau. Nieko jau neįrodysiu, bet bent kitus perspėsiu, kad žmonės atsargiai bendrautų su komunalininkais ir savivaldybe, nes jie mažai kuo skiriasi nuo sukčių, nors atrodytų tai turėtų būti žmonėms tarnaujančios organizacijos“, – neslėpė kartėlio Stanislovas Norkus.

Kauniečio problemos prasidėjo, kai įmonės „Kauno energija“ darbininkas atėjo pakeisti karšto vandens skaitiklio. Pastarasis buvo sujungtas ta pačia plomba su šalto vandens apskaitos prietaisu. Darbininkas nukirpo plombą ir naują uždėjo tik ant „Kauno energijos“ prietaiso.

S.Norkus paskambino „Kauno vandenims“ pranešti, kad šiai bendrovei priklausantis skaitiklis liko be apsaugos.

„Jų šaltkalvis pakeitė skaitiklį nauju ir padavė pasirašyti apžiūros aktą. Jame teigta, kad vandens skaitiklis stabdytas mechaninėmis priemonėmis. Pripažinau tik tiek, kad skaitiklio stiklas jau daug metų buvo įskilęs, bet jokių mechanizmų nenaudojau. Man pasakė, kad parašas viso labo patvirtins, jog esu susipažinęs su dokumentu“, – pasakojo kaunietis.

Mokės už teorinę žalą

Vėliau S.Norkus buvo pakviestas į „Kauno vandenų“ sudarytos komisijos posėdį. „Ten mano argumentų niekas neklausė, tik pasakė, kad galėsiu aiškintis savivaldybėje, kuri ir priims galutinį sprendimą“, – tvirtino gyventojas.

Komisija akte akcentavo apie pažeistą skaitiklio plombą, o prietaiso korpuse esą yra požymių, kad naudotos mechaninės priemonės, pristabdančios apskaitos mechanizmo sparnuotės sukimąsi.

„Savivaldybės Viešosios tvarkos tarnyboje man pasiūlė nieko daug nesiaiškinti ir sumokėti 50 litų – tik pusę minimalios baudos. Naiviai patikėjau tarnautoju, kad sumokėjus šią sumą užsibaigs netikėtai man primestas galvos skausmas“, – pasakojo S.Norkus.

Gavę sumokėtos baudos protokolą „Kauno vandenys“ savo ruožtu apskaičiavo patirtą žalą – pagal įstatymus teoriškai įvertinama, jog vanduo iš čiaupo tekėjo 35 cm per sekundę greičiu kiaurą parą iki dviejų mėnesių.

S.Norkui pritaikytas vieno mėnesio laikotarpis ir sąskaitoje už vandenį įrašyta papildoma suma – 738,54 lito. Pridėjus savivaldybės paskirtą baudą, kaunietis iš viso sumokės 888 litus.

„Kadangi kas mėnesį sunaudoju po du tris kubinius metrus vandens, šios sumos mokėti už vandenį man būtų užtekę net penkerius metus. Dabar jau suprantu, kad iš pat pradžių reikėjo rodyti “Kauno energijos„ darbų dokumentus ir nesutikti su jokiais kaltinimais, niekur nepasirašinėti. Deja, už tą supratimą teks brangiai mokėti, nes jau netekau visų teisinių argumentų kovoti su šia neteisybe“, – apgailestavo S.Norkus.

Skėsčiojo rankomis

Savivaldybės ir „Kauno vandenų“ atstovai neigė, kad žmonių nuomonės neišklausoma, kaip kad aiškino S.Norkus.

Įmonės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Vilius Burokas akcentavo, kad galutinį sprendimą priima savivaldybė. „Tik tada skaičiuojame įmonės patirtą žalą“, – kalbėjo V.Burokas.

Jis tvirtino, kad žmogaus argumentai visada išklausomi. „Nežinau, ar manimi patikėsite, bet jei yra bent menkiausia abejonė dėl jo pažeidimo, nesikabinėjame, o priimame žmogui palankų sprendimą. Jis mūsų komisijoje tikrai gali pasiaiškinti ir būti išklausytas“, – teigė V.Burokas.

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiasis specialistas Arminas Pacevičius sakė galintis tik užjausti S.Norkų. „Dabar jau nieko negalima pakeisti, mes juk nesame techniniai darbuotojai ir pasikliaujame “Kauno vandenų„ specialistų išvadomis. Žmogui reikėjo dėstyti argumentus įmonės sudarytai komisijai“, – tikino jis.

Pernai savivaldybė nagrinėjo apie 70 atvejų, kai gyventojai kaltinti mėginimu vogti vandenį.