Dirbtuvėse į šalis žyra akmens skeveldros – Lietuvos vardo tūkstantmečiui menininkas Tadas Gutauskas kuria skulptūrą, vasarą iškilsiančią Vingio parke.
Valdovų rūmai ir verpstė
Džiazo improvizacijos verpstės tema – taip savo naująjį kūdikį – skulptūrą "Vienybės medis" – vadina T.Gutauskas.
Pusšimtį tonų sveriantys akmens luitai į dirbtuves Vilniuje atkeliavo iš Kinijos. Šiuo metu pagal skulptoriaus T.Gutausko parengtą maketą meistrai kala verpstę, kuri prilygs trijų aukštų namui.
9 m aukščio ir 30 t svorio monumentali verpstė stovės pakeliui iš M.K.Čiurlionio gatvės į Vingio parko estradą.
Iškilminga skulptūros "Vienybės medis" atidengimo ceremonija numatoma liepos 6-ąją. T.Gutauskas tikisi, kad renginys bus vienas svarbiausių Lietuvos vardo tūkstantmečio akcentų.
"Mane liūdino mintis, kad po Tūkstantmečio Vilniuje nieko, išskyrus Valdovų rūmus, neliks – daugiau jokio simbolio, primenančio sukaktį. Užsidegiau idėja sukurti ką nors monumentalaus, kad liktų ir praūžus šventiniams renginiams", – pasakojo T.Gutauskas, skulptūrą pasiryžęs statyti savo iniciatyva.
Priminimas ateities kartoms
"Vienybės medžio" idėja skulptoriui kilo iš tikėjimo, kad tik vieninga tauta gali būti stipri. "Tūkstančio proga norėjosi sukurti pasaulio lietuvių vienybės simbolį. Svarbu, kad tai nebūtų suvokiama siaurąja prasme – nesiekiu pastatyti nacionalistinio simbolio. Lietuviai – tai visi žmonės, kūrę Lietuvos istoriją ir kultūrą. Vadinasi, tarp jų bus lenkų, žydų, rusų, gudų", – idėją pristatė T.Gutauskas.
Verpstės formos skulptūrą sudarys penki akmens blokai, sumauti ant nerūdijančio plieno strypų.
Viena skulptūros pusė atkartos autentiškos verpstės vaizdą, antra bus ornamentuota verpsčių dekoravimo principu – augaliniais motyvais ir saulutėmis.
"Verpstė nėra tik versptė. Ji – archajiškas lietuvių buities atributas, kadaise ilgais vakarais jungęs šeimos narius ir darbuose, ir dainose, ir pasakojimuose. Skulptūra primins ateities kartoms, kad lietuvių tauta per tūkstančius metų išliko tik dėl savo darbštumo ir tarpusavio pagalbos", – aiškino T.Gutauskas.
Akmenyje – 100 įžymybių
T.Gutauskas apgailestauja, kad minint Lietuvos vardo tūkstantmetį šalies žmonėms nesudaroma proga išreikšti savo požiūrį apie sukaktį. Tautos neklausiama, kaip ji iš tikrųjų norėtų švęsti.
"Susidaro įspūdis, kad žmonės palikti tik pašaliniais stebėtojais, jie neįtraukiami į patį procesą. Noriu, kad prie mano skulptūros prisidėtų kiekvienas norintis. Siekiu, kad paminklas būtų interaktyvus, šiuolaikiškas, kad žmonės justų, jog patys prisilietė prie jo kūrimo", – kalbėjo T.Gutauskas.
Vienoje verpstės pusėje jis ketina iškalti šimto garsiausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių vardus. Mokslų akademija jau sudarė pradinį įvairių istorinių laikotarpių valstybės valdovų, iškilių menininkų ir visuomenės veikėjų sąrašą.
"Paprašysiu, kad sąrašas būtų praplėstas bent iki 150 asmenybių. Pavasarį jis bus pateiktas viename interneto portale, kur žmonės galės balsuoti ir išrinkti šimtuką, kuris ir bus iškaltas "Vienybės medyje", – pasakojo menininkas.
Abejonės dėl mastelio
Programos "Lietuvos tūkstantmečio minėjimas" direktorius Gediminas Ilgūnas dienraščiui sakė, kad "Vienybės medžio" idėja jam – graži ir prasminga.
"Paprastai menininkai galvoja, ką jiems valstybė duos Tūkstantmečio proga. Apie tai, ką jie patys gali duoti, susimąstoma rečiau. Todėl T.Gutausko iniciatyva labai sveikintina", – kalbėjo G.Ilgūnas.
Nuo atsakymo, ar jam patinka tai, kad projekto idėja bus įgyvendinta verpstės forma, G.Ilgūnas išsisukinėjo.
"Ji galėtų būti ir kitokia, tačiau menininko vizijai negaliu prieštarauti. Jei skulptūra būtų statoma iš valstybės lėšų, reikėtų ekspertų įvertinimo. Dabar – tai nebūtina", – aiškino G.Ilgūnas.
Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos narys Antanas Rimvydas Čaplinkas neslėpė, kad diskutuojant apie "Vienybės medį" komisijoje ginčų netrūko. Nariams esą kliuvo skulptūros dydis ir tinkamumas Vingio parkui.
"Kategoriškai prieš nepasisakėme, tačiau abejonių buvo kilę nemažai. Man ta skulptūra atrodo per grubi", – prisipažino A.R.Čaplinskas.
Komisijos narys Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys projekto idėją sakė palaikęs, nors meninio sprendimo, kaip ją įgyvendinti, esą dar būtų galima paieškoti.
Leidimas statyti jau duotas
Kritiškus visuomenininkų svarstymus T.Gutauskas vadina komedija.
"Vietos skulptūrai ieškojome ir Sereikiškių parke, ir prie prezidentūros, tačiau patys matėme, kad ten ji netiktų. Užtat į Vingio parko erdvė ji įsilieja puikiai. Juk ten per amžius vykdavo Dainų šventės. Kas tas žmogus, kuriam skulptūra atrodo per didelė? Mes juk profesionalai: konsultavomės su architektais ir ieškojome tinkamo skulptūros mastelio", – piktinosi T.Gutauskas.
Vietą "Vienybės medžiui" skulptorius parinko su architektu Rolandu Paleku. Leidimą statyti skulptūrą jau išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
VEKS nuo idėjos nusigręžė
"Vienybės medžio" projekto vertė siekia 800 tūkst. litų, iš jų – 200 tūkst. litų yra skyrusi Vyriausybė. Likusias lėšas T.Gutauskas turi susirinkti iš privačių rėmėjų. Tačiau rinkliava stringa: atėjus ekonominiam sunkmečiui verslininkai sunkiai atveria pinigines. Kol kas skulptorius turi pusę milijono litų. Projektui įgyvendinti trūksta dar 300 tūkst. litų
Dėl lėšų stygiaus T.Gutauskas kreipėsi į Kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį. Menininkas apgailestauja, kad jo idėją viešoji įstaiga "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" finansuoti atsisakė.
"Nesuvokiama: įgyvendinti laikinai konstrukcijai ant Baltojo tilto pritarta. Šiam laikinam projektui iš programos atseikėta net pusė milijono litų. O mano monumentaliai skulptūrai neskirta nė cento", – apgailestavo T.Gutauskas.
Menininkas neslėpė, kad jo honorarai už skulptūras paprastai siekia 20–25 proc. projekto vertės. Vadinasi, už "Vienybės medį" autoriui priklausytų 160–200 tūkst. litų dydžio autoriaus honoraras.
"Neužmirškite, kad tai mano metų darbas", – atkreipė dėmesį skulptorius.
Dvi skulptūros jau stovi
Vilniuje šiuo metu stovi dvi T.Gutausko skulptūros. 2006 m. prie vieno didžiausių komercinių kvartalų sostinėje J.Jasinskio gatvėje išdygo skulptūra "Dvyniai". 2007 m. prie "Siemens arenos" iškilo Skulptūra Lietuvos krepšiniui.
Naujausi komentarai