Miesto politikai čigonų taboro problemas užsimojo spręsti represijomis. Jie nevengia svaidytis grasinimais išdraskyti tabore susitelkusius romus. Kol valdžia garsiai šaukia, bet nieko nedaro, čigonus iš narkomanijos liūno traukia paprasti žmonės.
400 litų iš savo kišenės atseikėjo Jonavos verslininkas Vitalijus Rumbutis, kad čigonų tabore gyvenančiam Antanui suteiktų progą išsikapstyti iš narkomanijos pelkės. Šiuo metu Antanas gydosi Vokietijoje įsikūrusiame narkomanijos reabilitacijos centre. Už gydymą jis atsiskaito fiziniu darbu – prakaitą lieja centrui priklausančiame ūkyje.
Už 400 litų jonaviškis verslininkas nupirko bilietus, kad 15 metų įvairius kvaišalus vartojęs jaunas vyras pasiektų Vokietijos miestą Kelną. Netoli jo ir įsikūręs reabilitacijos centras.
Su Antanu V.Rumbutis susipažino prieš metus, kai apie čigonų tabore gyvenantį vyrą ir jo šeimą papasakojo verslininko romų tautybės kaimynė.
Sutiko išskėstomis rankomis
Lankydamasis čigonų tabore V.Rumbutis savo akimis išvydo ten esančias problemas. „Vaikai žaidžia su švirkštais, vyresnieji svaiginasi nesislėpdami“, – pirmą viešnagę prisiminė verslininkas.
Nuo tos dienos čigonų tabore jis pradėjo lankytis kiekvieną sekmadienį. Su romais grojo, bendravo, meldėsi.
„Vieną dieną per televizorių rodė laidą apie narkomaniją. Antanas susižavėjo pasakojimu apie Vokietijoje esantį reabilitacijos centrą. Užsirašiau jo telefoną, susisiekęs su direktoriumi papasakojau jam apie Vilniaus čigonų taboro problemas ir pasiteiravau, ar jis nepriimtų žmonių, kuriuos įkalbėčiau gydytis. Direktorius sutiko iškart“, – pasakojo verslininkas.
Čigonų taboras – kaip šašas
Gydytis į Vokietiją Antanas išvyko prieš keturis mėnesius. Prieš du jo pavyzdžiu pasekė ir taboro gyventojas Rolandas.
Šiuo metu iš narkomanijos kapstytis svetur norinčiųjų sąraše yra dar keturios merginos.
„Tačiau jos neturi pinigų bilietams, o aš visais pasirūpinti negaliu. Pamaniau, kad šią iniciatyvą galėtų paremti sostinės valdžia“, – vylėsi V.Rumbutis.
Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti. Esą apie romus išgirdę valdininkai ima purkštauti.
„Susidarė įspūdis, kad čigonų taboras yra šašas, kurio niekas nenori liesti. Valdininkų teigimu, ir Lietuvoje yra reabilitacijos centrų. Tačiau nejaugi jie nežino, kad vietų visuose šalies centruose yra vos 250 – driekiasi laukiančiųjų eilės. Be to, centrai nenori romų, nes jie sunkaus charakterio. Kai kurie neištveria reabilitacijos ir trenkia durimis, prieš tai susirinkę telefonus ir kompiuterius. Galbūt Vokietija yra išeitis. Juk vienam žmogui reikia vos kelių šimtų litų. Tačiau miesto valdžia to nesuprato“, – dėstė V.Rumbutis.
Didžioji dalis išmirė
Sostinės politikų supratimo pasigenda ir Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja. Neva narkomanijos prevencija čigonų tabore nesulaukia valdžios dėmesio ir palaikymo. „Mūsų pateikti projektai nefinansuojami. Gal valdininkai nemato reikalo“, – svarstė S.Novopolskaja.
Reabilitacijos Vokietijoje idėja jai atrodo patraukli ir veiksminga. „Po reabilitacijos Lietuvoje žmonės vėl grįžta namo. Romai – atgal į taborą. Viskas prasideda iš naujo“, – apgailestavo Romų visuomenės centro direktorė.
Iki vasario 15 d. ji turi nuspręsti, ar palaikyti miesto savivaldybės siūlymą tabore pastatytame policijos punkte atidaryti metadono išdavimo kabinetą. Ten priklausomi romai jo galėtų gauti nemokamai.
„Įrengti tokį kabinetą buvo numatyta visuose mūsų savivaldybei teiktuose, bet palaiminimo nesulaukusiuose projektuose. Kol valdžia susivokė, išmirė dauguma romų, kuriems tai būtų buvę reikalinga. Liko gal keturi penki žmonės“, – piktinosi S.Novopolskaja.
Politiko išeitis – represijos
Pasakojimas apie V.Rumbučio pilietinę iniciatyvą gelbstint čigonus narkomanus miesto tarybos nariui, savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkui Audriui Butkevičui sukėlė šypseną.
„Tikėti, kad taboro problemas išspręs su jais grojantys mėgėjai, yra mažų mažiausiai keista“, – sakė A.Butkevičius.
Jis nemano, kad narkomanijos plitimo bėdas galima panaikinti romus socializuojant. Efektyvios esą gali būti tik represinės priemonės.
„Čigonai – tokia grupuotė, kuri demonstruoja viešo narkotikų platinimo nebaudžiamumą. Tą etninį klaną reikia išformuoti. Rasime būdų, kaip čigonus, kurie sutiks gyventi normaliai, perkelti į kitas vietoves. Tie, kurie gyventi kitaip nenorės, paprasčiausiai turėtų būti išstumti iš dabartinio taboro. Laikant tokią piktžaizdę vienoje vietoje kyla pavojus visuomenei“, – kategoriškų priemonių imtis nusiteikęs A.Butkevičius.
Reklaminiai triukai
Prieš kelis mėnesius iš savivaldybės darbuotojų gretų pasitraukęs Vytautas Toleikis tokius A.Butkevičiaus užmojus vadina rinkimų triuku.
„Žaidžiami tam tikri žaidimai ateityje tikintis iš romų tautybės priešininkų gauti politinių dividendų. Net jei A.Butkevičius išgyvendintų romus iš Kirtimų, problema neišnyktų. Su romais susijusias bėdas galėtų išspręsti tik kryptinga veikla, o ne jos imitavimas. Valdžiai trūksta aiškios strategijos. Savivaldybės remiamos edukacinės romų vaikų ir suaugusiųjų švietimo programos visiškai neefektyvios“, – įsitikinęs V.Toleikis.
A.Butkevičius nepraleido progos V.Toleikiui atkirsti, kad per rinkimus nekandidatuos.
Naujausi komentarai