Ką reiškia mįslingas koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus viešas kreipimasis, kuriame cituojami antikos filosofai? Vakar tai buvo bene pagrindinė pokalbių tema.

„Tobula valstybė yra išmintinga...“, „Viskam yra saikas...“ – tokias antikos filosofų Platono ir Horacijaus sentencijas vakar paskelbė vienas garsiausių Lietuvos verslininkų.
„Vilniaus diena“ nusprendė paklausti paties D.Mockaus, ką reiškia šie paslaptingi teiginiai.

– Kodėl didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose išplatinote šį neįprastą kreipimąsi? – Vilniaus diena“ paklausė D.Mockaus.

– Horacijaus ir Platono žodžius bandau pritaikyti šiandienos realijoms, nes manau kad dabar mūsų valstybėje vyksta tam tikri ekonominiu požiūriu ilgalaikei perspektyvai svarbūs procesai. Filosofų lūpomis pasakytos mintys apie atsakomybę prieš visuomenę – apie tai, ką tautos išrinkti atstovai daro ir kaip tai atsakinga.

– Ar Jūsų kreipimasis susijęs su nacionalinio investuotojo kūrimo planais?

– Taip, tai bandymas pareikšti nuomonę apie visą energetikos ūkio reorganizavimą. Juk energetika – tai ekonomikos pamatas, nuo kurio viskas prasideda. Aš esu verslininkas, ne politikas. Tačiau dirbdamas ir matydamas, kaip ir kas valstybėje vyksta, reiškiu tam tikrą ne politinę, o pilietinę poziciją.

Kadangi dabar Vyriausybėje derinami jau baigiamieji energetinio projekto akordai, svarbu apie tai kalbėti. Projekte sudalyvavau pačioje pradžioje, kai buvo paskelbtas trigalvio slibino kūrimas, ir iš pradžių nuostatos buvo aiškios.

Yra žmonės, kurie priima sprendimus, kurie judina šį procesą, ir tai yra kalba apie jų atsakomybę, apie tai, jog jie turi elgtis atsakingai, kad po to nebūtų gėda už savo veiksmus.

– Ką konkrečiai norėjote pasakyti savo kreipimusi?

– Ką konkrečiai norėjau pasakyti, tą ir pasakiau. Kiekvienas perskaitys ir supras savaip, ir tai yra normalu demokratinėje visuomenėje. Abstrakčios filosofinės tiesos tuo ir yra žavios, kad kiekvienas jose randa savo atspalvį.

– Kodėl tik dabar pareiškėte poziciją dėl nacionalinio investuotojo?

– Mūsų koncernas valstybei moka didelius mokesčius – turime prievolių ir turime tam tikrų teisių. Manau, kad demokratinės visuomenės pamatas yra atvira ir aktyvi pilietinė visuomenė. Jei mes mokame dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis, turime išmokti, kaip valdyti savo valstybę.

Kitaip tariant, piliečių išrinkta valdžia turi būti tiek pat atsakinga, kiek to reikalauja ir iš žmonių. Jeigu valdžiai nedarysime tam tikro poveikio ar nereikšime pozicijos, savaime problemos neišsispręs.
– Kaip vertinate politikų kalbas, kad VSD turi informacijos apie neva slaptą planą, kuriuo ketinama sutrukdyti nacionalinio investuotojo kūrimo planams?

– Man kartais nesuprantama, kodėl kritika arba nuomonė, kuri neatitinka oficialios pozicijos, yra prilyginama žlugdymui ir kenkimui.

– Gal laikraščiuose paskelbtas kreipimasis susijęs su Jūsų ketinimais kada nors tapti Lietuvos prezidentu?

– Savo nuomonę pareiškiau kaip su Lietuva susijęs žmogus, kadangi čia esu gimęs ir augęs. Tai nereiškia, kad esu politikas – neturiu tam nei pašaukimo, nei reikiamų savybių.

– Kodėl pasirinkote būtent Platono ir Horacijaus žodžius?

– Tai iliustruoja tam tikras situacijai tinkančias mintis, o Platonas rašė apie tobulą valstybę, ir jo žymiausias kūrinys vadinasi „Valstybė“. Prieš tris tūkstančius metų žmonės mąstė apie tą patį – kaip sukurti valstybę, kuri būtų patvari, saugi, kurioje visiems būtų gera ir smagu gyventi. Ir dabar žmonės mąsto, kaip gyventi geriau – visi nori jaustis saugiau ir užsitikrinti rytdieną.

Platonas savo „Valstybėje“ kritikavo visus esamus valstybės santvarkos modelius – nuo aristokratijos iki demokratijos – ir kūrė savo idealios valstybės modelį, kurioje valdytų valdovai ir filosofai, o darbininkai juos maitintų.

Kritikuodamas demokratiją Platonas kartu pripažįsta, kad geresnės valdymo formos vis dėlto nėra. Galime nuvažiuoti į gretimą Baltarusiją ir pamatysime visuomenę, kurioje nėra jokio pilietinio aktyvumo, kur žmogus yra tik sraigtelis ir iš jo nelaukiama jokios iniciatyvos.

Kai kalbame apie laisvą rinką, tai ji remiasi interesais ir motyvais – žmonių energija. Demokratinėje visuomenėje piliečiai yra atsakingi už valdžią, kurią išsirenka, ir už tai, kad ją deramai kontroliuotų. Situacijoje, kai valdžia viską už tave turi nuspręsti, glūdi diktatūros pavojus.

Svarbu apsispręsti, kokia kryptimi žvelgiame – ar pusiau despotine Rytų, ar pilietiška Vakarų. Mes gyvename tokioje geopolitinėje erdvėje, kai pastaruosius penkis šimtus metų esame tarp Rytų ir Vakarų ir to pasirinkimo. Rytai traukia jėga, o Vakarai vilioja vertybėmis. Turime pasirinkti, kaip norime gyventi. Tik turime suprasti, kad niekas mums nieko neatneš, o geresnį gyvenimą kiekvienas turime kurti savaip.

– Gal sulauksime panašių skelbimų tęsinio, ar tai buvo vienkartinis pareiškimas?

– Jei tai būtų daugkartiniai pasisakymai, tai aš būčiau politikas, o ne verslininkas.