Vienas pastatas – didesnė tvarka

Kauno politikai turės apsispręsti, ar skelbti konkursą dėl naujo savivaldybės pastato nuomos. Kodėl miestiečiams būtų naudinga, kad valdininkai įsikurtų po vienu stogu?

Nauda ne tik ekonominė

Šiuo metu atliekama kauniečių apklausa, ką jie mano apie savivaldybės ketinimą išsinuomoti pastatą, kuriame tilptų apie pusė visų tarnautojų.

Seniai kalbama, kad būtina, jog visi valdininkai dirbtų po vienu stogu. Prieš keletą mėnesių gimė nauja idėja, kad Kauno savivaldybė galėtų įsikurti dviejuose pastatuose.

Šiuo metu įvairūs savivaldybės padaliniai išsibarstę 26 miesto vietose. Kai kur patalpos yra nuomojamos. Šiems pastatams remontuoti ir nuomoti kasmet išleidžiama 2–3 mln. litų.

Bendrųjų reikalų departamento direktorius Valentinas Markevičius teigia, kad daugelis patalpų yra apgailėtinos būklės. Jos prašosi ne kosmetinio, bet kapitalinio remonto. Subūrus tarnautojus po vienu stogu, nereikėtų leisti pinigų senoms patalpoms remontuoti, sumažėtų komunalinės išlaidos. Tarnautojų lakstymas iš vieno į kitą skyrių reikalauja nemažai finansinių ir laiko išteklių.

"Be abejo, kad lėšų sąnaudos sumažėtų. Tačiau aš akcentuoju ne ekonominę naudą. Savivaldybei įsikūrus viename ar dviejuose pastatuose, būtų galima įgyvendinti "vieno langelio" principą. Kauniečiams nereikėtų lakstyti po miestą nuo vieno tarnautojo prie kito", – aiškino V.Markevičius.

Jeigu visi Kauno valdininkai dirbtų po vienu stogu ar šalia esančiuose pastatuose, būtų lengviau ir juos kontroliuoti.

"Įsivaizduokite, departamento direktorius sėdi Laisvės alėjoje, o jam pavaldus skyrius yra Nemuno gatvėje. Natūralu, kad sunku sužiūrėti, ką ir kaip darbuotojai dirba. Jų darbas vertinamas tik pagal popierines ataskaitas", – pastebėjo V.Markevičius.

Nusprendė patalpas nuomotis

Po ilgų diskusijų, pavasarį miesto valdžia apsisprendė naują pastatą ne statyti, o nuomotis. Tai sukėlė papildomų diskusijų, tačiau V.Markevičius teigia, kad atlikti finansiniai paskaičiavimai rodo, jog tai yra pati geriausia išeitis.

Šiuo metu savivaldybė turi jai priklausančios žemės tik Nemuno saloje. Kitos teritorijos priklauso valstybei arba privatiems asmenims.

"Mūsų paskaičiavimais, ilgalaikė nuoma – pats racionaliausias būdas. Po kelerių metų padėtis gali pasikeisti. Gal bus galima tartis su pastato savininkais dėl jo išpirkimo", – sakė V.Markevičius.

Tarsi miesto simbolis

Savivaldybei nutarus įsikurti dviejuose pastatuose Kauno centre, dabartiniame Laisvės alėjos komplekse liktų mero institucija, taryba, komitetai, kai kurie skyriai. Po vienu stogu visus Kauno politikus ir tarnautojus pageidaujančio sutalpinti V.Markevičiaus ši idėja nepradžiugino, tačiau jis pripažįsta, kad pelningai parduoti patalpas Laisvės alėjoje nebūtų lengva. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą statytas pastatas prastos būklės, o tokių pastatų poreikis ir rinkos kainos šiuo metu yra menkos.

Tarnautojus iškraustyti iš Laisvės alėjos nepageidautų ir nemaža miestiečių dalis. Tačiau architektas Gintautas Natkevičius mano, kad, išsikrausčius tarnautojams, Laisvės alėja nieko neprarastų.

"Savivaldybės pastatas – simbolis, bet kartu tai yra paprasčiausia kontora. Po darbo pastato langai užgęsta, jis numiršta. Jei būtų galima rinktis, geriau šioje vietoje norėčiau matyti viešbutį, kavinę ar prekybos centrą. Vakarais Laisvės alėjoje būtų jaukiau", – įsitikinęs architektas.

G.Natkevičius pripažįsta, kad savivaldybės pastatas – neeilinis statinys. Aplink jį visada vyksta aktyvesnis gyvenimas. Todėl tokio pastato negalima nugrūsti į miesto pakraštį, o jį statant arba nuomojantis negalima atsižvelgti vien į kainą. Vadovaujantis vien tuo, pastatas neatitiktų nei miesto simboliui, nei kokybei privalomų reikalavimų.

Pagrindiniai nuomos konkurso vertinimo kriterijai

Nuomos kaina.

Atstumas nuo savivaldybės pastato Laisvės alėjoje.

Terminas, per kurį konkurso dalyvis parengtų patalpas.

Savivaldybės pastatas turėtų būti: Centro seniūnijos ribose, iki 10 tūkst. kv. m ploto, 1 kv. m nuomos kaina neturi viršyti 25 Lt.