Patenkinti rezultatu

Kaip skelbia savivaldybė, gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pritarimą, miesto planas artimiausiam dešimtmečiui įsigaliotų dar šį rudenį.

Derinant naująjį planą daugiausia dėmesio buvo skiriama gyvenimo kokybei gerinti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, integruotai transporto sistemai ir ilgalaikei darniai miesto plėtrai.

Plano pokyčiai tiesiogiai susieti su Vilniaus ateities vizija – modernus, konkurencingas ir patogus Vilnius. Miesto plane iki 2030 m. numatytas želdynų plėtojimas, susisiekimo infrastruktūros plėtros prioritetai, pagrindinės priemonės viešojo transporto konkurencingumui didinti, prioritetinė artimiausia magistralinių dviračių – pėsčiųjų trasų plėtra, vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros kryptys, ilgalaikiai planai centralizuoto šilumos tiekimo srityje, naujų mokyklų ir darželių statybos, kultūros ir sporto infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos bei daugybė kitų kiekvienam vilniečiui svarbių planų.

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis, K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

"Naujasis bendrasis miesto planas – mūsų visų susiprojektuota ateitis, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. – Žalias, patogus gyventi ir dirbti Vilnius yra vienintelis augantis miestas Lietuvoje, kuris ir toliau plėsis. Kad miestas būtų patrauklus, turime padaryti viską, jog jauni žmonės čia gyventų, kurtų, augintų vaikus ir jiems būtų patogu, kad ir milijoną gyventojų talpinantis Vilnius išliktų patogus. Naujas darnios urbanistinės plėtros kodas – miesto kultūros, tradicijų, gamtos savitumo bei tapatumo išsaugojimas ir gausinimas, miestiečių privačių ir viešųjų iniciatyvų sinergija, urbanistikos ir architektūros kūrimas "iš apačios".

Plane išryškintos urbanistinės plėtros gairės: miesto centro augimas, esamų gyvenamųjų rajonų aplinkos kokybės gerinimas, kaimynijų programos, aktualios 300 tūkst. gyventojų, prioritetinių plėtros teritorijų skatinimas, paveldo tvarus naudojimas ir ryškinimas, socialiai silpnesnių rajonų regeneracija.

Naujasis bendrasis miesto planas – mūsų visų susiprojektuota ateitis.

Numatyti penki pagrindiniai prioritetai. Pirmasis – miesto plėtra į netoli miesto centro esančius rajonus – Naujininkus ir Rasas. Antroji kryptis – miegamieji rajonai, kurie turėtų tapti vakarietiški ir jaukūs, todėl ypatingas dėmesys bus skiriamas jų apsaugai, apželdinimui bei viešajai infrastruktūrai. Trečioji – centras, kuris bus ypač saugomas, o naujieji projektai bus leistini tik išsaugant paveldą. Ketvirtasis prioritetas – žaliasis miesto veidas. Miesto unikalumas ir privalumas yra tada, kai iki artimiausio miškelio ar parko bus galima nueiti pėsčiomis. O svarbiausias prioritetas – miesto transportas ir susisiekimas: sostinėje planuojama daug naujų jungčių, viadukų, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, tai pat infrastruktūra bepiločiams automobiliams.

Naujajame bendrajame miesto plane taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vilniečių gyvenimo kokybei gerinti: kokybiškam miesto augimui, patrauklių viešų erdvių kūrimui, architektūrinių projektų įgyvendinimui, plačiau įtraukiant visuomenę į miesto planavimo procesus, ir daugiafunkciam žemės naudojimui.

Nuomonės neprireikė

Bendrasis planas pradėtas rengti dar 2016 m. vasarą. Savivaldybės atstovų teigimu, tai labai sudėtingas dokumentas, kurį rengė daugybė specialistų. Procesas užtruko ilgiau, nei tikėtasi, dėl atidaus sprendinių derinimo su vietos bendruomenės atstovais. Diskusijų metu įvairių vietos bendruomenių atstovai aktyviai teikė pastabas ir pasiūlymus, buvo sulaukta konstruktyvios kritikos ir įžvalgų bendrojo plano sprendiniams, nes vietos bendruomenių atstovai gerai pažįsta savo aplinką ir galėjo pasisakyti, kokie aplinkos pokyčiai yra būtini, o kurie nėra logiški.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, architektas ir urbanistas Gintautas Tiškus "Vilniaus dienai" teigė, jog šios – miesto tarybos įsteigtos – komisijos narių nuomonės bendrojo plano rengėjams taip ir neprireikė. Nė vienas šios komisijos narys nebuvo įtrauktas į Vilniaus miesto bendrojo plano rengimo priežiūros grupę, nors to buvo siekiama beveik metus. Belieka daryti išvadą, kad savivaldybės vadovybė nenorėjo visuomenininkų turėti šioje darbo grupėje.

Anot urbanisto, rengiant Vilniaus savivaldybės teritorijos bendrąjį planą to "procedūrinio" visuomenės dalyvavimo buvo daugiau nei iki šiol panašiuose procesuose – jis keletą kartų buvo svarstomas, piliečiai, grupės, asociacijos galėjo rašyti savo pageidavimus dėl vienokių ar kitokių plano sprendinių. Tačiau nebuvo diskutuojama dėl principų, kuriais tas bendrasis planas turi būti paremtas, pavyzdžiui, kiekybinių ir kokybinių rodiklių nustatymo. Tai ypač aktualu, nes nėra parengtų vieningų respublikinių normų. Kalbama apie mokyklų, vaikų darželių ir kitos socialinės infrastruktūros reikmes, priklausančias nuo gyventojų skaičiaus. Butų statoma daugybė, o socialinės, sporto infrastruktūros – akivaizdus trūkumas.

"Mūsų komisija pernai gegužę buvo parašiusi savo pastabas, siūlymus dėl pagrindinių bendrojo plano rengimo principų, kurie, mūsų manymu, visuomenės interesams visiškai neatstovauja ir yra nukreipti tik į investuotojų norų tenkinimą. Tačiau per metus jokio atsakymo iš savivaldybės negavome, nors po to į savivaldybės administraciją bei Valstybinę teritorijų panavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kuri šį procesą prižiūri, kreipėmės dar kelis kartus, – pasakojo specialistas. – Galų gale, po metų gavome labai abstraktų atsakymą. Tada aš parašiau VTPSI skundą. Ši pavedė savivaldybei atsakyti nuodugniau. Prieš kokį mėnesį sulaukėme "nuodugnesnio" atsakymo, tačiau rengiant bendrąjį planą taip ir nebuvo atsižvelgta į daugelį mūsų pastabų ir siūlymų."

Turi pastabų

Tad Visuomeninė miesto planavimo komisija dar kartą parašė skundą dėl bendrojo plano ir nurodė keletą pagrindinių momentų, į ką nebuvo atsižvelgta.

Visų pirma – bendrojo plano reglamentas. G.Tiškaus teigimu, jis yra visiškai "guminis". "Kuo skiriasi teritorijų planavimo dokumentas nuo žemėlapio? Žemėlapyje yra esama padėtis, o teritorijų planavimo dokumentas orientuoja į ateitį – jūs galite jį žiūrėdami sužinoti, kokios paskirties objektas, pastatas kur bus pastatytas. Tačiau žiūrėdami į dabar parengtą bendrąjį planą jūs šito įsivaizdavimo arba žinojimo neturėsite, nes kiekvienoje funkcinėje zonoje yra po 5–8 galimus naudojimo būdus: ten gali būti ir gyvenamasis namas, ir komercinis, ir visuomeninis pastatas, ir inžinerinė infrastruktūra, ir aukštingumas įvairus – nuo 1 iki 9 aukštų. Negana to, aiškinamajame rašte dar parašyta, kad su savivaldybe suderinus gali būti 30 proc. padidintas užstatymo intensyvumas, tankis ir dar kažkas", – aiškino specialistas.

Šiuo atveju, anot jo, būtina atkreipti dėmesį į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kad privalu derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Taigi, reglamentų (reikalavimų) nustatymas yra interesų derinimo objektas, todėl galimybė sutartimis su savivaldybės administracija keisti reglamentus ar reikalavimus, dėl kurių buvo sutarta rengiant dokumentą, paverčia niekais patį susitarimą, šiuo atveju Vilniaus savivaldybės bendrojo plano sprendinius. Jei tokie principai būtų įgyvendinti, būtų pažeistas ir Teritorijų planavimo įstatymo straipsnis dėl visuomenės informavimo ir jos dalyvavimo priimant sprendimus – visuomenė svarstė vieną bendrojo plano variantą, o savivaldybė, susitarusi su statytoju, leis ką kita.

Visuomeninės komisijos vadovo teigimu, bendrojo plano reikalavimai turi būti visiems aiškūs, nedviprasmiški ir žmonės, jį skaitydami, turėtų susidaryti gana aiškų vaizdą apie juos dominančios teritorijos perspektyvą. Juo labiau kad pagal bendrąjį planą galima rengti projektinius pasiūlymus. Rengiant tuos projektinius pasiūlymus dabar galima pasirinkti ką nori, o ne tai, ko funkcinėje zonoje reikia. O juk planavimo tikslas – suderinti visuomenės, savivaldybės ir investitorių interesus dėl sklypo naudojimo. Negali būti planavimas dėl planavimo – planuojama tam, kad būtų aiškumas, kad skirtingi interesai būtų suderinti. Tai jeigu tu nežinai, apie kokį interesą šnekama, ir net nežinai, koks tas interesas bus, tai kaip jį galima suderinti?

Kitas dalykas, pasak G.Tiškaus, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra savivaldybės lygmens dokumentas. Ne vietovės lygmens, o savivaldybės lygmens. Savivaldybės lygmens bendriesiems planams reglamentai nenustatomi – nustatomi privalomi reikalavimai. Tačiau dabartiname Vilniaus miesto bendrojo plano projekte brėžiniuose, aiškinamajame rašte yra nustatinėjami reglamentai, lyg tai būtų žemesnio lygmens dokumentas.

"Tai, mano galva, yra teritorijų planavimo įstatymo pažeidimas. Bendrasis planas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, ir nustatomi turi būti ne reglamentai, o reikalavimai. Reglamentai gali būti nustatomi tik savivaldybės dalies bendrajam planui arba detaliesiems planams, kuriuos rengti savivaldybė visaip vengia. O pas juos sumaišyti lygmenys, bandyta detalizuoti pagal vietinį lygmenį, nors pats planas yra savivaldybės lygmens", – tikino urbanistas.

Jis taip pat pastebi, kad patvirtintoje bendrojo plano darbų programoje parašyta, jog turi būti

pažymėtos miesto teritorijos, kurioms būtina rengti atskirus vietovės lygmens bendruosius planus, tačiau tai nėra padaryta.

Parengtas neatsakingai

G.Tiškus pabrėžė, kad pastabas dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano Visuomeninė miesto planavimo komisija teikia ne todėl, kad nori jį kažkaip sužlugdyti. Tiesiog, jeigu jau kažkas daroma, tai turi būti daroma taip, kaip įstatymas numato, o ne taip, kaip kažkam patogiau, sudarant galimybes statyti beveik kur nori, ir ką nori.

Tai nereikia klaidinti – kodėl ten yra nustatomi teritorijos naudojimo būdai, kurių toje vietoje iš viso būti negali?

"Aš pasirinkau vieną kvartaliuką ir paanalizavau. Ten yra nustatyti aštuoni galimi naudojimo būdai. Pasižiūriu, kiek ten sklypų yra suformuota. Suformuoti visi sklypai, nėra laisvos teritorijos. Tačiau bendrajame plane numatyta, pavyzdžiui, kad galima zoologijos sodą ar kapines įrengti, kurių ten net iš principo būti negali. Ten beveik nieko jau negali atsirasti, kadangi jau ir žemės nėra laisvos. Tai nereikia klaidinti – kodėl ten yra nustatomi teritorijos naudojimo būdai, kurių toje vietoje iš viso būti negali? Jeigu jau jūs numatote, tai numatykite realiai galimus būdus ir tiek, o ne visus galimus, kurie yra teisės aktuose," – stebėjosi G.Tiškus. Ir tokiu pat principu žemės naudojimo būdai, anot jo, numatyti daugelyje funkcinių zonų.

Visuomenininko įsitikinimu, negali būti taip neatsakingai rengiami tokie svarbūs miestui dokumentai. Juo labiau kad tai yra dokumentas, kuriuo bus vadovaujamasi ilgai.

Todėl dėl bendrojo plano sprendinių Miesto planavimo komisija rugpjūčio 5 d. pakartotinai kreipėsi į VTPSI, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, rengiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatomis, skirtomis savivaldybės lygmens bendriesiems planams rengti. Taip pat atsisakyti detaliesiems planams numatomo reglamentavimo imitavimo.

Pataisius dokumentą pagal teisės aktų nuostatas, turėtų būti kartojamas visuomenės supažindinimo su bendrojo plano sprendiniais procesas.

Atsakymo nei iš VTPSI, nei iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komisija dar negavo.