Poilsiautojai teršia, tvarkdariai kuopia. Toks užburtas ratas kas vasarą sukasi sostinės poilsiavietėse ir paplūdimiuose. Kaip sutramdyti nevalas?

Ežerai skęsta šiukšlėse

Ilgojo savaitgalio padariniai sostinės paplūdimiuose apverktini. Vilniečiai, prie Žaliųjų ežerų nuvykę trečią ilgojo savaitgalio dieną, pakraupo nuo pakrantės vaizdo. Šiukšlės mirko vandenyje prie lieptų, melduose. Visa paežerė buvo nusėta vėjyje besidraikančiais traškučių maišeliais, gėrimų buteliais, sulčių pakeliais, saldainių popierėliais, moliūgų sėklų lukštais. Net persirengimo kabinose akis badė numesti obuolių graužtukai, į kabinų sienose esančius plyšius prikaišiotos nuorūkos. Žvejų pašonėje vandenyje plūduriavo riebaluotos šprotų skardinės, nukąsti ir išspjauti agurkų galiukai, duonos gabalai.

"Kokioje valstybėje mes gyvename? Kodėl žmonės tokie netvarkingi ir po savęs palieka kalną atliekų? Negi sunku susirinkti ir jas išmesti į konteinerį? Esu pasibaisėjusi. Ar miesto Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai negalėtų vasarą didesnio dėmesio skirti ne miesto centrui, bet paplūdimiams ir griežtai bausti nevalas?" – laiške redakcijai teiravosi vilnietė Aniceta.

Tvarką sostinės paplūdimiuose prižiūri savivaldybės įmonė "Akvalangas", paežeres kuopia ir girininkijų darbuotojai. Prasidėjus maudynių sezonui konteinerius stengiamasi išvežti ne vieną, bet du kartus per savaitę. Už teritoriją atsakingi darbuotojai surenka tai, ką paliko poilsiautojai ir konteineriuose taros ieškantys benamiai.

Šiukšlinimas – antrame plane

Vakar Žaliųjų ežerų pakrantė jau buvo švari, šiukšlių dėžės ištuštintos. Atsikvėpusi nuo netvarkos poilsiavietė laukė naujos lankytojų bangos. Savaitgalį pranašaujami karščiai, todėl žmonių bus kaip skruzdėlyne. Vadinasi, šiukšlių irgi netrūks.

Ką daryti, kad šis užburtas ratas liautųsi sukęsis? Vilniaus valdžia keliašimtinėmis baudomis gerokai išgąsdino nuorūkas kur pakliūva mėtančius rūkalius. Galbūt panašios sankcijos ruošiamos ir poilsiaviečių teršėjams?

Savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas sakė, kad miesto viešosios tvarkos sergėtojai labiau nei šiukšlinimu rūpinasi tuo, kad nebūtų girtaujama viešose vietose.

"Statistikos dėl šiukšlinimo nevedame. Užtat galime pasakyti, kiek žmonių nubausta už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose. Komunalininkai niekada gyvenime į mus nesikreipė dėl poilsiautojų nevalyvumo. Be to, šiemet nesame gavę nė vieno skundo dėl netvarkos paplūdimiuose ir iš žmonių. Jie dažniau skambina dėl parkų", – pasakojo G.Tamošiūnas.

Švietimas ir reklama

Nuotraukų ar vaizdo filmukų, kuriuose būtų užfiksuoti piktybiniai aplinkos teršėjai, savivaldybės pareigūnai irgi esą nėra sulaukę.

"Nepaisydami to žinome, kad bėdų dėl švaros poilsiavietėse netrūksta. Patruliuodami pareigūnai užsuka ir į paplūdimius, tačiau negalime prižiūrėti vien jų. Privalome reaguoti į gyventojų telefonu išreikštus skundus", – aiškino G.Tamošiūnas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys atkreipė dėmesį, kad daugelyje pasaulio miestų prie įvažų į parkus kabo didžiuliai socialinės reklamos stendai, raginantys nešiukšlinti.

Vilniaus mieste tokių stendų irgi yra – gyventojai skatinami rinkti savo augintinių ekskrementus. "Šiukšlės grįžta", – skelbia socialinė reklama sostinės gatvėse.

"Tačiau paplūdimiuose ir parkuose tokios informacijos trūksta", – įsitikinęs V.Grašys. Jo manymu, gąsdinimais ir didelėmis baudomis šiukšlinimo problemos neišspręsi. Priemonės, kuriomis bandoma sudrausminti nuorūkų mėtytojus, esą duotų tik trumpalaikį efektą.

"Teigiamų poslinkių atneštų švietėjiška veikla mokyklose. Ne kartą teko matyti, kaip vaikai sugėdina tėvus. Tačiau kad tai taptų masiniu reiškiniu, reikia laiko", – svarstė V.Grašys.

Viešieji darbai išauklėtų

Visuomenės įsitraukimas tramdyti šiukšlintojus pasinaudojant moderniosiomis technologijomis, pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais filmuojant ir fotografuojant, naudos duotų mažai. "Gavusi tokią medžiagą policija nelabai ką galėtų su ja nuveikti, nes identifikuoti veikiančius asmenis labai sunku – Vilniuje gyvena pusė milijono žmonių", – atkreipė dėmesį V.Grašys.

Veiksmingesnė priemonė esą būtų demonstratyvi netolerancija teršėjams. "Kai visuomenė iš esmės netoleruoja šiukšlintojų, nesvarbu, ar tai būtų raumeningas jaunuolis, ar senyva moteriškė, žmonių elgesys ir mąstymas keičiasi savaime", – neabejojo pareigūnas.

Pričiuptiems aplinkos teršėjams gresia bauda iki 2 tūkst. litų. Kiekvienu atveju baudos dydis nustatomas individualiai, tačiau praktika rodo, jog įžūlūs žmonės, užuot gailėjęsi, aiškinantys, kad šiukšlių niekada nerinko ir neriks, baudžiami kelių šimtų litų baudomis.

"Šiais laikais drausmina ir piniginės sankcijos. Tačiau Lietuvoje labai praverstų JAV gyvuojanti viešųjų darbų praktika. Kad ji gerai veiktų pas mus, reikėtų inicijuoti teisės aktų pakeitimus", – sakė V.Grašys.

Tačiau to kol kas nežada daryti nei savivaldybė, nei Viešosios tvarkos valdyba. Bendrovės "Akvalangas" direktorius Arnoldas Žvikas teigė jau dabar pastebintis teigiamų poslinkių: "Šiukšlių surenkame labai daug, tačiau daugėja ir tų, kurie jas išveža patys. Manau, akcija "Darom" keičia visuomenės požiūrį į gamtą."