"Karališkas obuolys", "Grandinė", "Spindulys-ietis" ir "Laivas pusmėnulis" – tokios naujos skulptūros iš nerūdijančio plieno turėtų papuošti keturis sostinės tiltus – Karaliaus Mindaugo, Žaliąjį, Baltąjį ir senąjį Žvėryno.
Dirbtuvėse – iki sutemų
Projekto "Vilniaus ženklai" autorius skulptorius Kunotas Vildžiūnas prie savo kūrinių pluša nuo ankstyvo ryto iki sutemų. Pagal pirminį sumanymą skulptūros po miesto tiltais turėjo pakibti iki birželio 1-os dienos. Tačiau darbai pasirodė esantys sudėtingesni, nei tikėtasi. Be to, atėjo sunkmetis – išsilakstė privatūs projekto rėmėjai.
Dabar K.Vildžiūnas viliasi, kad skulptūras pavyks sukonstruoti ir pritvirtinti prie tiltų rugsėjo pradžioje.
Projektas VEKS neįtiko
Idėja pagyvinti Neries krantinę ir ją juosiantiems tiltams įpūsti gyvybės K.Vildžiūnui kilo dar 2007 m. Parengęs projektą skulptorius teikė paraišką viešajai įstaigai "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS). Šioji projektą stalčiuje išlaikė apie pusantrų metų ir galiausiai jam tarė "ne". Argumentų, kodėl buvo priimtas neigiamas sprendimas, K.Vildžiūnas neišgirdo. Skulptorius spėja, kad VEKS atbaidė projekto sąmata – beveik 900 tūkst. litų, mat pradžioje ketinta meno kūriniais padabinti šešis tiltus: be jau minėtų, skulptūros turėjo atsirasti ant Geležinio Vilko ir Liubarto tiltų.
Nors iš VEKS gavo antausį, K.Vildžiūnas rankų nenuleido. Pernai vasarą savo projekto paraišką jis pateikė kasmet savivaldybės rengiamam Kultūros programų rėmimo konkursui. Menininko idėją įvertinusi ekspertų grupė projektui pritarė. Miestas K.Vildžiūnui skyrė 400 tūkst. litų.
"Šis projektas tikrai įdomus ir reikšmingas, nesuprantu, kodėl VEKS nuo jo nusigręžė. Įvertinusi K.Vildžiūno idėją, lėšų skyrė savivaldybė, ji kultūros projektams remti pernai buvo numačiusi 3–4 mln. litų", – aiškino sutartį su K.Vildžiūnu pasirašęs tuometis Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.
400 tūkst. litų projektą "Vilniaus ženklai" vykdančią viešąją įstaigą Vilniaus Jeruzalės meno centrą pasiekė praėjusių metų gruodį – tada realūs darbai ir prasidėjo.
Nei šokiruos, nei provokuos?
Mintis atgaivinti tiltus per Nerį K.Vildžiūnui kilo žiūrint į betoninę upės krantinę. "Visi modernūs miestai atsigręžia į upes. Vaikštant Neries pakrante akies niekas nepatraukė: tuščia, niūru, apleista. Neris, gyvoji Vilniaus ašis, jungianti senąjį ir naująjį miestą, buvo neišnaudota. Nusprendžiau, kad upė nusipelnė didesnio dėmesio: gal ne tiek racionalaus, kiek barokiško ir kartu modernaus puošnumo", – idėjos ištakas prisiminė K.Vildžiūnas.
Be to, artėjo kultūros sostinės metais, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejus, skulptorius neužmiršo ir Europos krepšinio čempionato, Lietuvoje vyksiančio 2011-aisiais. "Miesto įvaizdžio atnaujinimas tampa vis aktualesnis. Tačiau aš nesiekiu stebinti ar šokiruoti. Mano skulptūrose nėra provokacijos. Nebent stebintų skulptūrų ir tiltų žaismė", – kalbėjo K.Vildžiūnas.
Tilto architektas priešinasi
Baroko simbolių šiuolaikinė interpretacija – taip savo skulptūras apibūdina pats autorius. "Skulptūrų formos – tai naujas žvilgsnis į universalius simbolius, ypač suklestėjusius Baroko epochoje: ne tik architektūroje, bet ir ne tokiuose matomuose senuosiuose Vilniaus spaudiniuose – emblemose ir herbuose", – skulptūrų simbolizmo prasmę atskleidė K.Vildžiūnas.
"Karališkasis obuolys", karalių valdžios simbolis, turėjęs pakibti po Karaliaus Mindaugo tiltu, jau baigiamas konstruoti. Tačiau ar skulptūra iš tikrųjų papuoš tiltą, kol kas neaišku. Tam sutikimo kol kas nedavė tilto architektas Vladas Treinys. Jis nuogąstauja, kad skulptūra sugriaus architektūrinį ir stilistinį tilto vientisumą.
K.Vildžiūnas viliasi, kad architektas dar apsigalvos, nes, pavyzdžiui, Baltojo tilto architektas Algimantas Nasvytis kiaurai jo kūrinį praskrosiančiai skulptūrai "Spindulys-ietis" neprieštarauja. "Vertikalė – tai išsiveržimas, tautos atgimimas, Šv. Jurgio, vieno iš Lietuvos globėjų, atributas, simbolizuojantis pergalę ir narsą. Barokiniuose Vilniaus spaudiniuose Narsa ir Išmintis vaizduojami su ietimis", – pasakojo K.Vildžiūnas.
Skulptūrose – istorijos aidas
Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sode jau stovi pabaigta nerūdijančio plieno skulptūra "Grandinė". 3,7 m pločio ir 7 m ilgio kūrinys pakibs po Žaliuoju tiltu. Skulptūra simbolizuoja tautos sukaustymą, prirakinimą, netektis dėl okupacijos, tremtis, elito sunaikinimą.
Po Senuoju Žvėryno tiltu plauks "Laivas pusmėnulis". Tai ir Nojaus laivas, ir arka – saugumo, pergalės prieš chaosą, vilties ir naujo gyvenimo simbolis. "Siekiu, kad abstrakčių formų skulptūros su tiltais sudarytų vientisą galeriją, primenančią valstybei svarbias akimirkas. Tikiuosi, kad mūsų istorijos laiko ženklai taps patrauklūs vilniečiams ir miesto svečiams", – viltimis dalijosi skulptorius.
Skulptūrų techninius projektus jis sakė jau suderinęs su reikiamomis institucijomis. Rudenį kabinant apie 1 t sveriančius kūrinius esą pagelbės ir tiltų ekspertų centras. Skulptūroms pritvirtinti reikės daug technikos: kranų, plausto, sunkvežimių transportuoti. Privatiems rėmėjams atsitraukus dėl užklupusios krizės, pagalbos K.Vildžiūnas ketina prašyti Krašto apsaugos ministerijos.
Bijo visuomenės priešiškumo
Leidimus skulptūroms savivaldybė išdavė metams. Jei miestas pageidautų, jos galėtų likti kabėti ir ilgiau. Tokių pavyzdžių mieste yra. Tarkime, Mindaugo Navako "Kablys", kadaise pakabintas tik trumpam, tebekaba iki šiol.
"Skulptūros tikrai pagyvintų tiltus ir visą krantinę paverstų patrauklesne, dinamiškesne. Pati idėja turi šarmo. Rezultatą išvysime, kai ji bus įgyvendinta. Tiltai buvo suprojektuoti be skulptūrų, todėl nemanau, kad jos ten turėtų likti visam laikui", – kalbėjo savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėjos pavaduotoja Beatričė Raguotienė.
Miesto vicemeras Vidmantas Martikonis neneigė, kad tai įdomus ir didelio masto projektas, tačiau susirūpino, ar sunkios skulptūros nepakenks patiems tiltams. "Tiltų priežiūros specialistai yra užsiminę, kad tai gali būti rizikinga", – atkreipė dėmesį V.Martikonis. Jis ne kartą kritikavo pinigų mėtymą laikinoms skulptūroms.
Pats K.Vildžiūnas labiausiai nori išvengti išankstinio visuomenės priešiškumo ir kritikos. "Menininkui verčiau nerodyti nebaigtų darbų – tokia taisyklė. Pavyzdžiui, Roberto Antinio "Puskalnis" susilaukė vertinimų kaip vamzdžių krūva, tačiau jį užpylus žemėmis ten jau želia žolė ir žmonėms darosi "visai nieko", – šypsojosi K.Vildžiūnas.
Vladas Treinys, Karaliaus Mindaugo tilto architektas
Esu skeptiškai nusiteikęs prieš meną ant meno. Tiltai – tai inžineriniai statiniai, kurie kompoziciškai užbaigti, sudėliotos jų konstrukcijų proporcijos. Jie savaime tokie, kokie yra, ir turi būti – jų nereikia specialiai puošti. Aš jau sakiau ir pačiam autoriui, kad jei tai būtų trumpalaikė akcija, performansas, būtų kas kita. Tačiau dabar... Tiltai, viadukai yra labai matomi statiniai. Pasinaudoti jų matomumu ir vizualiniu poveikiu yra tas pats, kas eiti lengvesniu keliu. Tai – supaprastintas meno pateikimas. Mieste yra daug vietų, kurios prašosi priežiūros ir laukia kokių nors akcentų, tačiau lieka tuščios. Ant tilto verti iltį ar pakabinti burbulą aš nemanau prasmės. Šiam projektui tiesiog pasirinkta ne ta erdvė.
Gink Dieve, nesu asmeniškai nusiteikęs prieš autorių. Matau, kad jis gabus žmogus, bet iš kitos pusės reikia susidėlioti prioritetus: kam brangiai kainuojančią skulptūrą krauti ant tilto, kai galima papuošti kokį nors apleistą miesto skverą? Algimantui Nasvyčiui tai galbūt tinka, man – ne.
Naujausi komentarai