Skirtingai nei Rygos ar Bukarešto, Vilniaus gyventojai vis dar yra linkę patys ieškoti statybininkų ir užsiimti butų įrengimo darbais. Tiesa, įpročiai turi tendenciją keistis ir Lietuvoje.

Du ar trys kambariai?

Vilniuje populiariausi yra dviejų kambarių, maždaug 45 kvadratinių metrų ploto butai. Latvijos ir Rumunijos sostinėse prioritetai skiriasi – daugiausia parduodama būtent trijų kambarių butų.

„Vilniuje, palyginti su Ryga ar Bukareštu, perkami šiek tiek mažesni butai. Skirtumas nedidelis, bet jis pastebimas. Tiesa, įpročiai po truputį kinta ir, jeigu anksčiau Lietuvoje dviejų kambarių butų pardavimai siekė apie pusę visų butų, tai dabar vis daugiau parduodama būtent trijų. Šie pagal populiarumą dar neaplenkė mažesnių butų, bet manome, kad lūžis jau netolimoje ateityje“, – teigė Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Nuo 55 iki 65 kvadratinių metrų

Standartinis trijų kambarių buto plotas Lietuvoje taip pat mažiausias ir siekia apie 55-57 kv. metrus. Rygoje tokio buto plotas siekia apie 60, Bukarešte dar daugiau – apie 65 kv. metrų.

Anot „Hanner“ specialistų, vertinant pirkėjų portretą, jaunesni, 25-30 metų pirkėjai renkasi sparčiai išpopuliarėjusią išperkamosios nuomos „Rent2Buy“ paslaugą, o bendras vidutinis įprastų pirkėjų amžius visose šalyse – 30-35 metai. Pastebima, kad išrankiausi nekilnojamojo turto pirkėjai – lietuviai, mažiausiai „reiklūs“ – latviai.

Standartinis lietuvio NT pirkėjo portretas – skrupulingas, skaičiuojantis kiekvieną investuotą eurą. Latviai, šiuo požiūriu, jei galima sakyti, ramesni, mažiau įnoringi ir skrupulingi. Jeigu latviui patiks būstas, jis įvertins, ar jame patogu gyventi, ar patogu nuvažiuoti į darbą, mokyklą, ir, jei viskas gerai, pirks be didesnių svarstymų.

Pateikite sąskaitas už šildymą

Kiek gyventojams svarbus komunalinių išlaidų dydis? Pastebima, kad būsto išlaikymo kaštai ir darbų kokybė ypatingai svarbi rumunams, kur pasitikėjimas statybų verslu yra pakankamai neaukštas.

„Rumunijos, ypač Bukarešto, gyventojų mentalitetas šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos, nes rinkoje yra daug nepasitikėjimo verslu, ypač statybų bendrovėmis. Susiduriame su tuo, kad darbų kokybę reikia įrodyti, kartais net paprašoma parodyti komunalinių išlaidų sąskaitą. Jei kiti vystytojai pasielgia ne itin sąžiningai, dideliame, beveik 2 mln. gyventojų mieste tokios žinios kartais ir pasimeta. Lietuvos rinka šiuo požiūriu yra žymiai skaidresnė ir žinios apie nesąžiningus statytojus keliauja labai greitai. Mums savo vardą Bukarešte padėjo išsikovoti ir tai, kad esame vieni iš nedaugelio vystytojų, siūlančių energetiškai efektyvius, aukštesnės klasės būstus“, – sakė A. Avulis.

Pasak A. Avulio, Bukarešto gyventojams sudaroma daugiau galimybių pasirinkti šildymo būdus.

„Vilniuje dėl tam tikrų priežasčių kurį laiką buvo teikiama pirmenybė vienam tiekėjui. Galbūt padėtis keisis, bet kitose šalyse tiekėjų atžvilgiu gyventojai turi žymiai daugiau lankstumo ir, pavyzdžiui, Bukarešte nėra sudaryta jokių dirbtinių kliūčių įrengti autonominį šildymą. Vilniuje suteikti galimybę rinktis praktiškai neįmanoma – reikia jungtis prie centralizuotų tinklų, tad Vilniui šiuo atžvilgiu dar reikėtų pasitempti“, – sakė A. Avulis.

„Pirmojo būsto“ programa

Rygoje pernai parduota apie 1 tūkst. butų, Bukarešte – 8 tūkst. butų. Įdomu tai, kad Rumunijos gyvenamojo NT rinka skatinama ir valstybės lengvatomis. Pavyzdžiui, veikia vadinamoji „pirmo būsto“ programa, kai perkant pirmąjį butą, valstybė dalinai garantuoja už pirkėją, o bankai teikia paskolas lengvatinėmis sąlygomis.

„Ši programa jaunoms šeimoms sudaro geresnes sąlygas įsigyti būstą ir yra pagrindinis katalizatorius žemesnės klasės butų segmente. Be to, Rumunija papildomai suteikia lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) – jei įsigyjamo pirmo būsto vertė nesiekia 100 tūkst. eurų, taikomas tik 5 proc. PVM, tad didžioji dalis pardavimų vyksta šiame segmente“, –  sakė A. Avulis.

Aktyvumas prognozuojamas Vilniui

„Hanner“ prognozuoja, kad aktyviausia nekilnojamojo turto rinka aptariamų sostinių kontekste šiemet bus būtent Vilniuje, kur butų pardavimai turėtų siekti maždaug nuo 3 iki 4 tūkst. butų. Rygos nekilnojamojo turto rinkoje augimo neprognozuojama.

„Rygoje mažėja gyventojų skaičius, tad didelės paklausos tiesiog nėra, daugėja tuščių butų. Bent jau kol situacija demografiškai nepasikeis, rinkos augimo Rygoje nesitikima. Latviją pernai sukrėtė trumpam įvesta nauja tvarka, kai pagal įstatymą pirkėjai turėjo galimybę butą grąžinti bankui ir nurašyti skolą, todėl rinka keliems mėnesiams buvo apmirusi. Vilniuje emigracija taip pat nemaža, bet į sostinę plūsta kitų miestų gyventojai, tad būsto poreikis didės“, – prognozavo A. Avulis.

Skaičiuojama, kad vidutinės klasės įrengto būsto kaina yra aukščiausia Vilniuje – kvadratinio metro kaina siekia apie 1800-2000 eurų. Bukarešte įrengto būsto kvadratinio metro kaina siekia 1500 eurų, Rygoje – apie 1700 eurų.