Nesulaukus lietaus nuo kietųjų dalelių trokštančio Vilniaus senamiesčio gatves ketinama plauti ketvirtadienio naktį. Mikrorajonai paliekami dulkių debesyje – jiems laistyti nėra pinigų.
Gatvių plovimo mašinos į Vilniaus gatves paskutinį kartą išriedėjo sekmadienio naktį. Nuskilo senamiesčiui: išplautas Gedimino prospektas, T.Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžioji gatvės. Šioji – iki pat Aušros vartų.
"Kad žmonės, einantys į bažnyčias, kvėpuotų švaresniu oru", – paaiškino Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.
Tačiau miesto tarša centrinėje dalyje sumažėjo nebent trumpam. Vakar kietųjų dalelių koncentracija vėl viršijo normą. "Kol nebus lietaus, nieko nepadarysime. Dulkės skraido kaip pelenai. Jas vėjas neša iš skverų, aikščių, gatvės", – kalbėjo viltį nugalėti taršą prarandantis A.Mikalauskas.
Miestą išgelbėtų smarki liūtis arba kelių dienų lietus. Tačiau meteorologai kritulių artimiausiu metu neprognozuoja. Jei pavasarinė sausra užsitęs dar bent savaitę, mieto valdžia neturės kitos išeities, kaip gatvių plovimo mašinas pasiųsti ir į magistralines gatves – Laisvės ir Savanorių prospektus, Ukmergės ir Geležinio vilko gatves.
Aplinkos apsaugos specialistai ir gydytojai įsitikinę, kad to reikėtų jau dabar, mat tarša Vilniuje auga kasdien. Kietųjų dalelių koncentracija nustatytos normos negali viršyti daugiau nei 35 dienas per metus.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Vitos Braškienės teigimu, vien Savanorių prospekte nuokrypis nuo normos fiksuojamas jau 16 dienų. Žirmūnuose – 13, senamiestyje – 11, Lazdynuose – 7 dienas.
Tačiau į sostinės rajonus neskubama: gatvių plovimas – brangus malonumas. Sekmadieninis gatvių plovimo mašinų vizitas senamiestyje miestui kainavo apie 2,7–3 tūkst. litų. Iš viso gatvėms plauti savivaldybės biudžete šiems metams numatyta 80 tūkst. litų – beveik perpus mažiau nei pernai, kai tam tikslui buvo atseikėta 150 tūkst. litų.
"Pagal taršą Vilnius dar atrodo palyginti neblogai, kitur padėtis prastesnė", – atkreipė dėmesį A.Mikalauskas. Tą patį patvirtino ir V.Braškienė: "Kietųjų dalelių koncentracija daug didesnė Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje."
Jei lietaus nesulauksime, senamiesčio gatves vėl planuojama plauti naktį į ketvirtadienį.
Oro tarša labiausiai kenkia žmonėms, kurių kvėpavimo takai jautrūs, o kraujagyslių ir širdies sistema sutrikusi. Laisvalaikiu miestiečiams patariama išvykti už miesto arba ilsėtis parkuose.
Padidina vėžio tikimybę
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių sudedamųjų dalių: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, suodžių. Paprasčiau tariant, tai dulkės, kurių pilna mūsų gyvenime. Ypač jų padaugėja pavasarį, kai įsivyrauja saulėti ir sausi orai. Būtent tokiu oru po žiemos miestų gatvėse susikaupęs smėlis ir kiti nešvarumai, pravažiavus automobiliui ar įsisukus vėjo gūsiui, pakyla į orą.
Kietųjų dalelių kiekis per parą neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniam metrui.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša gali sutrumpinti vidutinę gyvenimo trukmę iki pusės metų. Smulkiosios kietosios dalelės, kurių dydis mažesnis nei 10 mikronų, įkvepiamos tiesiogiai ir, prasiskverbusios giliai į plaučius, gali sukelti uždegimą, astmos priepuolį, o veikdamos ilgesnį laiką padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Kai pranešama, kad ore yra daug kietųjų dalelių, jautriems žmonėms reikėtų kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose.
Būnant lauke negalima dirbti sunkių fizinių darbų, nes tada giliau kvėpuojama ir į plaučius patenka daugiau dulkių.
Tiria keturiese
Vilniuje pastatytos keturios oro kokybei tirti skirtos stotelės. Matavimus jos atlieka kartą per valandą. Matuojami teršalai: kietosios dalelės, sieros dioksidas, azoto dioksidas, anglies monoksidas, benzolas, ozonas, toluenas, formaldehidas. Priimta manyti, kad gauti duomenys parodo, koks yra oras 2 km spinduliu aplink stotelę. Didžiausia tarša paprastai fiksuojama Žirmūnuose esančioje stotelėje.
Matavimo stotelė Savanorių prospekto transporto žiede. Aukštis – 119 m virš jūros lygio.
Matavimo stotelė Žirmūnuose, Kareivių gatvėje. Aukštis – 116 m virš jūros lygio.
Matavimo stotelė Senamiestyje, Pilies g. 25A. Aukštis – 102 m virš jūros lygio.
Matavimo stotelė Lazdynuose, prie TV bokšto. Aukštis – 147 m virš jūros lygio.
Matavimo stotelių tyrimų duomenys kiekvieną dieną pateikiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje http://aaa.am.lt.
Naujausi komentarai