Eitynėse nuo Vyriausybės iki Seimo dalyvauja tiek neįgalieji, tiek sveikieji. Renginį organizuojantis Lietuvos neįgaliųjų forumas teigia, kad dėl nepritaikytos aplinkos neįgalieji susiduria su sistemine diskriminacija: netenka galimybės mokytis su visais, gauti kitas paslaugas, dirbti.

„Tai nėra tik atsitiktiniai nepatogumai ar žmonių su negalia kaprizai – tai sisteminė diskriminacija, stumianti į visokeriopą atskirtį – emocinę, fizinę, finansinę“, – sako įvairias neįgaliųjų organizacijas vienijantis Lietuvos neįgaliųjų forumas.

„Gana atmazų“, „Vilniaus miestui – prieinamų barų“, „Mokslo, darbo, draugystės, lygybės!!!“ – su tokiais plakatais eitynių dalyviai pėsčiomis ir neįgaliųjų vežimėliais judėjo sostinės Gedimino prospektu, skanduodami, kad nori miesto visiems.

Eitynėmis siekiama paskatinti šalies savivaldybių vadovus labiau pritaikyti įstaigas neįgaliesiems.

„Krūva neįgaliųjų žmonių nepakliūva į Vilniaus barus, į viešąjį tualetą, į parkus negali įvažiuoti, visas senamiestis yra neprieinamas žmonėms su negalia, mokyklos neprieinamos vaikams su negalia, sveikatos paslaugos neprieinamos, tai mes tas problemas keliame. Todėl neįgaliųjų bendruomenė ir atėjo palaikyti vieni kitus, nes vienai negaliai labiau reikia vieno dalyko, kitai – labiau kito, bet visi vieningai sakome, kad miestas visiems gali būti miestas visiems“, – BNS sakė Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė.

Anot neįgaliųjų atstovų, šiuo metu tik apie trečdalis vaikų su negalia mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, likę – specialiose mokyklose, namuose arba negauna jokių švietimo paslaugų. Pažymima, kad žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų, prieinama vos penktadalis sveikatos priežiūros įstaigų, tik 15 proc. tokių įstaigų turi pritaikytą medicinos įrangą.

Eitynės „Už miestą visiems” surengtos Europos savarankiško gyvenimo dienos proga. Ji minima gegužės 5-ąją.

Sostinės savivaldybė: infrastruktūra pritaikoma

Vilniaus miesto savivaldybės atstovų teigimu, visi nauji Vilniaus projektai pritaikomi neįgaliesiems, taip pat vyksta senos infrastruktūros pritaikymo darbai.

„Vien kiemų remonto darbams šiemet skyrėme daugiau nei 2 mln. eurų, o šaligatvių įrengimo ir remonto darbams šiemet skirta apie 900 tūkst. eurų. Kiekvienais metais tvarkomi šaligatviai ir nuleidžiami jų bortai ties perėjomis, jau remontuojami keltuvai požeminėse miesto perėjose, o perėjose, kurios nėra pritaikytos neįgaliesiems, svarstoma suprojektuoti ir įrengti naujus keltuvus“, – savivaldybės BNS pateiktame komentare teigia Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas.

„Visose renovuojamose švietimo įstaigose buvo įrengtos nuovažos, keltuvai, kiekviename aukšte įrengti tualetai neįgaliesiems, pažymėtos vietos neįgaliesiems automobiliams pastatyti. Ikimokyklinio ugdymo darželiuose taip pat įrengtos nuovažos, keltuvai, įrengtos plačios durys, praplatinti pereinamieji kambariai einant iš grupės į grupę, kai kuriuose darželiuose grupės specialiai pritaikytos neįgaliesiems“, – aiškina jis.

A. Visockas taip pat pažymi, kad šią vasarą planuojama prie Balžio ežero įrengti neįgaliesiems pritaikytą paplūdimį.

Be kita to, savivaldybė nurodo vykdanti būsto pritaikymo neįgaliesiems programą, šiemet tam skiriama beveik dvigubai daugiau savivaldybės lėšų nei pernai.