„Atsiprašau, vėluoju, įstrigau „kamštyje“, - dažniausiai teisinasi vilniečiai. Miesto valdžia guodžia, kad spūstyse stumdysimės geriausiu atveju dar dvejus metus.
Mieste automobilių gyvas velnias, o kol miesto aplinkkeliai nenutiesti, spūstyse stovi ir krovininės transporto priemonės. Pusė miesto kelių remontuojami, sankryžos mažos, šviesoforai įrengti kas penki metrai, o nereguliuojamomis perėjomis tekini lekia pėstieji.
Pabandyk aplenkti spūstį kiemais - žiūrėk, tokių protingų tą pačią dieną atsiranda dar trys dešimtys.
„Aplenkti spūstį, reiškia rinktis kitą kelionės būdą. Galima sėsti ant dviračio, eiti pėstute, važiuoti viešuoju transportu. Bet tik kai apie tai primenu, tai žmonės sako, kad vėl išlindo šitas senukas. Sako, kad pavažiavus dviračiu reikia nusimaudyti, bet man atrodo, kad žmonės suprakaituoja ir perpildytame autobuse arba vasarą lengvame „golfuke“ be kondicionieriaus“, - mokė Vilniaus miesto savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vedėjas Vidutis Cemnolonskis.
Pasak valdininko, palikus miesto pakraštyje automobilį, autobusu, kuris važiuoja tik viešajam transportui skirta eismo juosta, nuo Šeškinės iki centro nukakti galima per 15 min., o automobiliu – per pusvalandį ir ilgiau.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Palucko, miesto valdžia lizingu nupirko apie 50 naujų autobusų ir bene tiek pat troleibusų. Už pirkinį kas mėnesį paklojama po 1,5 mln. litų. Nauji „Mercedes-Benz“ markės autobusai ekonomiškesni, greitesni ir gyventojams patrauklesni. Prabangius pirkinius jau galima išvysti miesto gatvėse.
Grūstys - visame mieste
Vilniuje pačios didžiausios grūstys susidaro arčiausiai miesto centro, nes visas automobilių srautas ryte juda link jo, o vakare – atvirkščiai. Važiuojant autostrada Kaunas-Vilnius į sostinę galima patekti tik vienu keliu, todėl grūstis dar gerokai iki Savanorių prospekto - garantuota. Tuo tarpu į miestą atvažiuojant iš Panevėžio pusės galima pasukti link Vievio ar Nemenčinės.
Kol nesutvarkyta Laivės prospekto ir Ateities gatvės sankryža, pavakare spūstis laukia ir važiuojant į Molėtus, ypač savaitgaliais.
Lazdynų tiltu piko metu geriau visai nevažiuoti, kol nenutiestas naujas kelias iki Erfurto gatvės. Situacija turėtų pagerėti nutiesus pietinį ir vakarinį miesto aplinkkelius, tačiau, kol vyksta pirmojo statybos darbai, Panerių-Gerosios Vilties- Naugarduko gatvių zonoje keliai yra uždaryti. Todėl iki kitų metų antrosios pusės prie spūsčių Naujamiesčio rajone teks įprasti.
Viltis - aplinkkeliai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius optimistiškai tikisi, kad iš transporto spūsčių vilniečiai išsivaduos po poros metų.
Per dvejus metus turėtų būti baigta Vilniaus pietinio aplinkkelio statyba. Vakarinio aplinkkelio darbų pradžios dar nenusimato. Mat iki kitų metų pabaigos tikimasi išspręsti tik keliui reikalingos žemės išpirkimo klausimą.
Spūstis turėtų sumažinti ir po Ukmergės-Geležinio Vilko gatvių mazgo rekonstrukcijos. Ten ketinama pastatyti dar du viadukus bei suformuoti bešviesofores sankryžas.
Tiesa, kol kas nėra parengtas visas ruožo detalusis planas, nėra darbų rangovo ir net nenumatytas finansavimas. Todėl realūs darbai šiame ruože, G.Palucko prognozėmis, galėtų prasidėti kitų metų pabaigoje.
Moderni šviesoforų sistema
Šalia gatvių statybos vykdomas ir šviesoforų atnaujinimas. Gatvėse, kur susidaro spūstys, naujus šviesoforus ketinama užprogramuoti taip, kad tam tikru paros metu degtų tik žalia šviesa.
Šalia automatinio reguliavimo gatvėse žadama įrengti filmavimo kameras bei specialius daviklius, kurie leis dispečerinėje sėdintiems specialistams matyti, kokia situacija keliuose ir pagal tai mechaniškai valdyti šviesoforų signalus. G.Palucko tikinimu, moderni dispečerinė darbą turėtų pradėti kitų metų viduryje.
V.Cemnolonskis pridūrė, kad daviklių signalus apie spūstis internetu besinaudojantys gyventojai galės matyti ir savivaldybės tinklapyje. Apie grūstis taip pat įspės ir mieste pastatytos švieslentės.
Nepavyko savivaldybės užmojis pakeisti valdžios institucijų ir mokslo įstaigų darbo laiką. Jeigu vilniečiai skirtingu laiku važiuotų į darbą, 8 val. ryte tokių grūsčių nebūtų. Tačiau prie gražios idėjos prisijungti tepanoro Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Drausmins naujais mokesčiais
Šalia išvardytų kovos su spūstimis priemonių šiuo metu valdžios vyrai diskutuoja apie galimybę apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus senamiestį. Pavyzdžiui, šalia apmokestintos zonos būtų įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose gyventojai ir miesto svečiai galėtų palikti savo automobilius, o senamiestyje važinėtų tik visuomeniniu transportu.
V.Cemnolonskio teigimu, automobilių aikšteles apmokestinus Hamburgo (Vokietija) centre bei kartu sumažinus ten esamų automobilių stovėjimo vietų skaičių, dešimtadaliu sumažėjo automobilių srautas. Tačiau Vilniaus senamiesčio apsauga nuo transporto tėra tik kalbos.
V.Cemnolonskis pridūrė, kad vertėtų apmokestinti ne tik įvažiavimą į senamiestį, bet ir automobilių stovėjimo aikšteles šalia universitetų. Mat Saulėtekyje neįmanoma įrengti tiek stovėjimo vietų, kiek yra studentų automobilių. Studentai užstato automobiliais visą Saulėtekį, alėją, aplinkines gatveles ir net miškelius. Žinodami, kad vietos neras, studentai automobilius greičiausiai paliktų namie.
Naujausi komentarai