Daugiau apie tai kalbėjo Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas.
– Ar galima sakyti, kad Vilnius įveikė tuos grafitininkus, kurie terliodavo piešinius ir sienas?
– Gal nesigirkime taip stipriai – tikrai neįveikėm. Turbūt nėra miesto ar valstybės, kurie būtų įveikę ir galėtų 100 proc. tai pasakyti. Miestą tvarkome: ne vien uždažome, nuvalome, bet ieškome ir kitų priemonių, kaip piešiniai, kurie papuoštų miestą.
– Kaip pavyksta apsaugoti gražius piešinius? Anksčiau jie būdavo greitai užterliojami.
– Pabandėme tokią priemonę jau prieš kokius turbūt 5–6 metus. Apie tokias priemones pasiskaitėme, kaip daro kiti miestai, kitos valstybės – tai pasiteisina. Tie, kurie piešia grafičius, supranta, kad čia didesnis arba mažesnis menas, priklausomai nuo jų supratimo, bet vis tiek yra menas. Menininkas nenori pagadinti menininko piešinio.
– Yra ir piktybinių užrašų. Kaip juos pavyksta įveikti, ar padeda stebėjimo kameros, kurios yra prie piešinių?
– Tai ir kameros padeda, ir policijos pareigūnai patruliuoja, žmonės praneša. Visas kompleksas priemonių veda link to rezultato, ko mes ir norime, kad miestas būtų švaresnis.
– Tų piktybinių grafitininkų dar yra įvairiose Vilniaus vietose. Ko reikia dar imtis, kad jų sumažėtų? Galbūt baudos yra per mažos?
– Čia turbūt ne baudos tą klausimą išspręs, o žmonių supratimas, kad vis tiek gadini kažkieno turtą – ar piešiant kažkieno namo ar ant pastato. Jeigu pačiam grafičio piešėjui kažkas nupieštų ant namo ką nors – klausimas, ar jis būtų laimingas ir patenkintas. Kai ateis supratimas, kad ne ore pakabiname piešinį, o ant kažkieno turto, galbūt situacija ir pasikeis.
– Kalbant apie baudas – ar vis dar yra daug nubaudžiama? Ar jie yra pagaunami?
– Jų niekada nebuvo pagaunama šimtais ar tūkstančiais. Tai yra labiau pavieniai atvejai, nes tikrai reikia daug resursų, kad visus juos mieste sugaudyti. Mieste labai daug pastatų, objektų, ant kurių jie piešia ir terlioja. Prie kiekvieno nepastatysi kameros.
– Ko imasi kiti miestai, kaip yra kovojama?
– Tos priemonės ir atėjo būtent iš patirties Kanados, Australijos. Kuo greitesnis uždažymas ir nuvalymas neleistinų grafičių, o tų patrauklių vietų papuošimas piešiniais.
– Sakote, kad menas šiuo atveju gelbėja?
– Tikrai taip.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Anksčiau tarsi būdavo skirta vieta tokiems grafičių piešėjams. Jos vėliau jau nebebuvo. Gal planuojama ją grąžinti arba kodėl ji buvo panaikinta?
– Buvo mintis, kad jeigu bus tokios vietos, ateis žmonės, turės kur pasireikšti ir jie kitur niekur neis, bet patirtis parodė, kad jie ištepliojo tas vietas, kurios legalios, teisėtos, ir nuėjo kitur tiesiog.
– Neplanuojama jos dabar grąžinti atgal?
– Nebuvo pagrindo joms būti – jeigu jos nepasiteisino, kam jas grąžinti?
– Dar viena kovos priemonė – kai kurios patiltės arba jų atramos yra uždengiamos tvorų segmentais. Ar tai padeda ir ko dar planuojama imtis?
– Tai irgi viena iš priemonių, kurią išbandome. Jeigu ta priemonė pasiteisins, natūralu, kad ją kažkur, tikrai ne visame mieste, bus galima naudoti. Bandome visas įmanomas priemones, žiūrime, kurios pasiteisina.
(be temos)