Jei viskas eisis pagal Vilniaus valdžios planą, nuo kitų metų vasaros Vilniuje atsiras dviračių nuomos punktai. Tikimasi, kad apmokestinus įvažiavimą į senamiestį, ši transporto priemonė taps rimta automobilio konkurente.
Bandė visos valdžios
Steigti dviračių nuomos punktus – idėja ne nauja. Ją prieš keletą metų nesėkmingai stengėsi įgyvendinti buvęs meras Artūras Zuokas. Tačiau planas paskatinti vilniečius išmainyti automobilius į dviratę transporto priemonę žlugo: apie 100 tūkst. litų atsiėję oranžiniai dviračiai galiausiai buvo išvogti, o likę – nuniokoti.
Prieš metus dviračių nuomos klausimą kėlė ir buvusi Tvarkos ir teisingumo partijos valdžia. Vienas jos narių Vladimiras Avinas tikino, kad dviratis padėtų iš dalies išspręsti miestą dusinančių transporto spūsčių problemą. Tąkart idėją sukritikavo opozicijoje buvę liberalcentristai: dabartinis vicemeras Gintautas Babravičius kikeno kolegoms, matai, dabar bus mėlyni dviračiai, o gal žydri.
Naujoji valdžia – ne išimtis
Tačiau praėjo vos metai, ir naujoji Vilniaus valdžia gręžiasi į dviračių nuomos punktų statybą. Valdantieji neslepia, kad tai oranžinių dviračių projekto tęsinys, tik šįkart esą bus sėkmingesnis. Ypač optimistinių prognozių negailėjo A.Zuoko partijos kolegos vicemerai G.Babravičius ir Stanislovas Šriūbėnas.
"Mes numatėme, kad leidę gyventojams naudotis miesto dviračiais, jie veikiausiai per dvi dienas atsidurs privačiuose sandėliukuose. Bet nematome nieko bloga, dingo tai dingo, bet gal dėl to šitą projektą dabar ir prisimename", – svarstė S.Šriūbėnas.
"Reikia pasidžiaugti, kad oranžinių dviračių idėja nemirusi, gal tik tuomet buvo pralenkusi laiką ir technologijas. Dabar technologijos modernesnės, todėl manome, kad reikia ne tik statyti nuomos punktus, bet vystyti platesnį projektą: tiesti dviračių takus, statyti dviračių stovėjimo aikšteles. Įgyvendinus kompleksinį projektą būtų galima išspręsti transporto problemas", – sakė G.Babravičius.
Įrengs jau kitą vasarą
Tikimasi, kad realiai dviračių nuoma pradės veikti jau kitą vasarą. Apie 400–600 dviračių nuomos punktų planuojama statyti Vilniaus senamiestyje, Žvėryne, dalyje Žirmūnų, aplenkiant miegamuosius rajonus. Jie būtų išdėstyti 400 m atstumu. Preliminari projekto vertė – apie 3–5 mln. litų. Nuomos kainos dar nežinomos, tačiau garantuojama, kad paslauga kainuos pigiau nei pakelis cigarečių.
Projektą įgyvendintų savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos". Dviračių nuomos punktų statybai būtų naudojamos lėšos, gautos apmokestinus įvažiavimą į senamiestį.
Šiuo metu tikslinamos nuomos punktų vietos, renkama medžiaga apie gyventojų judėjimo srautus, pagrindinius traukos objektus. Taip pat gilinamasi į būsimų nuomos punktų ir pačių dviračių apsaugos galimybes.
"Nieko nepadarome naujo Europos kontekste. Šiuo metu yra 45 miestai, kuriuose dviračių nuomos sistema veikia gana neblogai. Visur yra bėdų dėl dviračių remonto, bet tai išsprendžiama. Vandalizmo atvejų neišvengsi niekada, tačiau nuo vagysčių apsisaugoti galima. Dviračių konstrukcija bus tokia, kad detalės niekam kitam negalėtų tikti. Jie bus išskirtiniai, todėl visada bus matyti, ar gatve važiuoja nuosavas ar nugvelbtas dviratis", – tikino Vilniaus meras Vilius Navickas.
"Nuo vagysčių turėtų apsaugoti ir nuomai sukurtos kortelės. Gal tai bus tas pats elektroninis bilietas, gal naujos kortelės, tačiau bet kokiu atveju joje bus kiekvieno turėtojo asmens duomenys. Visiems bus aišku, kas dviratį išsinuomojo. Be to, kiekviename punkte bus stebėjimo kameros, todėl visada liks galimybė patikrinti, kas kokį dviratį paėmė ir kokį grąžino", – kolegą papildė vicemeras Romas Adomavičius.
Važinėtis parą – už 1 eurą
Praėjusių metų vasarą Paryžius pasiūlė dviračių visiems norintiems pasivažinėti po miestą. Projektas "Velib" (trumpinys iš prancūzų kalbos – "Nemokamas dviratis") parūpino daugiau nei 10 tūkst. dviračių, jie stovi 750-yje stotelių. Mieste šios stotelės išdėstytos tankiai – maždaug kas 300 m.
Projektu siekiama skatinti gyventojus palikti automobilius namie ir taip mažinti oro taršą bei spūstis.
Dabar dviratį Paryžiuje galima gauti beveik veltui – už 1 eurą (3,45 lito) parai. Tiesa, yra papildomų sąlygų. Norint išsinuomoti dviratį, praverstų kredito kortelė. Jei jos nėra, galima naudotis ir debeto, tačiau tokiu atveju dviračio nuomininko sąskaitoje bent porai savaičių būtų rezervuotas 150 eurų (517,92 lito) užstatas, jei dviratis dingtų.
"Velib" dviračiuose įtaisyta speciali apsaugos nuo vagių sistema – spyna ir pavojaus signalas, kuris įsijungia, jei dviratis negrąžinamas į stotį.
Tuo pačiu dviračiu negalima naudotis ilgiau nei pusvalandį. Antraip tektų sumokėti papildomą eurą. Todėl dviratį reikia pastatyti bet kurioje "Velib" stotelėje ir persėsti ant kito. Tai nekainuoja nė cento.
Projektą "Velib" finansuoja didžiausia lauko reklamos bendrovė Europoje "JCDecaux".
Buvęs Vilniaus meras, kadaise žlugusios oranžinių dviračių projekto idėjos autorius Artūras Zuokas, dabartinę sostinės valdžią ne kartą kritikavo, kad mieste dar ir šiandien nėra aiškios dviračių sistemos vystymo ir populiarinimo strategijos.
"Procesas stringa, nes niekas negalvoja toliau nei ši diena arba, geriausiu atveju, rinkimai", – yra sakęs A.Zuokas.
Jis pasakojo, kad jam valdant, Vilnius irgi turėjo analogišką Paryžiui projektą su bendrove "JCDecaux". "Vedėme derybas, buvome atsivežę bandomuosius dviračių modelius, kuriuos pristatėme visuomenei. Atlikome apklausą, per kurią buvo užpildyta 8 tūkst. duomenų. 80 proc. pasisakiusių vilniečių norėjo tokios dviračių sistemos", – prisiminė A.Zuokas.
Miestui šis projektas esą būtų kainavęs minimaliai. Kaip ir Paryžiuje, projektą "JCDecaux" finansuotų mainais už galimybę mieste teikti reklamos paslaugas.
Kaip vežimėlis prekybos centre
Danijos sostinėje Kopenhagoje karaliauja dviratis. Šia transporto priemone naudojasi visi, neatsižvelgiant į išsilavinimą, socialinę padėtį visuomenėje ir lytį. Dviratį mina studentai, mokytojai, net "Armani" kostiumus vilkintys verslininkai. Tai lemia tobulai išplėtota dviračių infrastruktūra: nenutrūkstama grandine nutiesti dviračių takai ir galimybė palikti dviratę priemonę specialiose aikštelėse.
Danams labai patogu naudotis ne nuosavais, bet miesto dviračiais, už 20 kronų (9,3 lito) pasiimtais iš terminalų. Sistema veikia analogiškai kaip prekybos centruose naudojantis vežimėliu. Viename taške dviratis paimamas, kitame jis paliekamas ir atgaunamos sumokėtos 20 kronų.
Dviračiai – tik Barselonos gyventojams
Barselona, kaip ir kiti Europos didmiesčiai, skatina naudotis dviračiais ir taip bando mažinti automobilių išmetamųjų dujų kiekį ir bendrą užterštumą. Miesto valdžia vykdo programą "Bicing" ir taip prisijungia prie Liono, Oslo, Stokholmo, Vienos, Briuselio ir Paryžiaus, kurie siūlo beveik nemokamai mieste pasivažinėti dviračiu.
Barselonos viešoji dviračių sistema "Bicing" skirta miesto gyventojams, ne turistams. Dalyvavimas šioje programoje truputį komplikuotas. Pirmiausia reikia iš anksto užsisakyti "Bicing" kortelę iš www.bicing.com (ispaniškai). Tai kainuoja apie 24 eurus (83 litus) per metus. Kortelė užsakovui išsiunčiama paštu. Pildant prašymą užsakovas turi pateikti kredito kortelės numerį, kad "Bicing" iš jos galėtų nuskaityti 150 eurų (517,92 lito), jeigu tuo pačiu dviračiu būtų naudojamasi ilgiau nei 24 valandas.
Norėdami pasiimti dviratį, barseloniečiai pasinaudoja "Bicing" kortele vienoje iš stotelių. Automatizuota sistema nurodo, kuris dviratis laisvas. Dviračiu ilgiausiai galima naudotis 2 valandas. Vėliau jį reikia grąžinti į stotelę. Pirmosios 30 minučių nemokamos, o už kiekvieną papildomą pusvalandį teks sumokėti papildomus 0,3 (1 litą) euro.
Nuoma Vilniuje – iš privačių rankų
Vilniuje išsinuomoti dviratį iš jų nuoma besiverčiančių įmonių vidutiniškai kainuoja 10 litų už 1 valandą, už papildomą valandą tektų atriekti dar po 5 litus. Dviračio nuoma parai atsieitų 40 litų.
Daugiausia dviračių Vilniuje pavagiama Kalvarijų gatvėje ir Konstitucijos prospekte. Mažiausiai – Naujoje Vilnioje. Norintys saugiai palikti dviračius, tai gali padaryti trijose Vilniaus vietose: prekybos centre "Europa", Minsko "Iki" ir "Iki", esančioje Jeruzalėje. Šiose vietose veikia dviračių nuomos punktai, teikiantys papildomą paslaugą, – saugų kampą dviračiams palikti. Mokestis už saugią vietą valandai kainuoja 1 litą, parai – 5 litus.
Naujausi komentarai