Vištiena – pavojingas produktas?

Vis dau­giau žmo­nių su­ser­ga sal­mo­ne­lio­ze, va­di­na­ma ne­šva­rių ran­kų li­ga. Ta­čiau ar vien var­to­to­jų ne­va­ly­vu­mas dėl to kal­tas?

Ki­lo trys pro­trū­kiai

Per dvi lie­pos sa­vai­tes Kau­no ap­skri­ty­je ki­lo trys sal­mo­ne­lio­zės pro­trū­kiai. Prie­nų ra­jo­ne su­si­rgo 38 dvie­jų po­bū­vių da­ly­viai, ku­riems vai­šes ruo­šė ta pa­ti įmo­nė. Iš Jo­na­vos ra­jo­ne esan­čio Di­džio­jo Lie­tu­vos et­mo­no Jo­nu­šo Rad­vi­los mo­ko­mo­jo pul­ko dėl žar­ny­no su­tri­ki­mų į Kau­no 2-ąją kli­ni­ki­nę li­go­ni­nę pa­te­ko 18 pri­va­lo­mo­sios pra­di­nės ka­ro tar­ny­bos ka­rių.

Prieš ke­lias die­nas dėl sal­mo­ne­lio­zės po­žy­mių į gydytojus krei­pė­si ke­tu­ri są­skry­džio da­ly­viai, mai­ti­nę­si vie­no­je Ra­sei­nių ra­jo­no kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­je.

Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­giau žmo­nių ser­ga šia in­fek­ci­ne žar­ny­no li­ga. Ji plin­ta per mais­tą, ypač viš­tie­ną ir kiau­ši­nius.

Pa­vo­jai sly­pi vi­sur

„Džiau­giuo­si, kad Kau­ne pro­trū­kių nė­ra. Va­di­na­si, iš­mo­ko­me as­mens hi­gie­nos, be to, su­stip­ri­no­me kont­ro­lę", - iš­ties links­mai kal­bė­jo Kau­no vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas, mies­to vals­ty­bi­nis ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­rius Ri­čar­das Kliu­čins­kas.

O ko­dėl dau­gė­ja ser­gan­čių­jų vi­so­je Lie­tu­vo­je? Pras­ta as­mens hi­gie­na, kai sal­mo­ne­lės plin­ta nuo už­terš­tų pro­duk­tų, yra ant­ri­nė prie­žas­tis. Ko­dėl už­terš­ti pa­tys pro­duk­tai? „Viš­tie­na vi­sais lai­kais bu­vo pa­di­din­tos ri­zi­kos pro­duk­tas", - taip į šį klau­si­mą at­sa­kė R.Kliu­čins­kas.

Dėl to kal­ti bak­te­ri­jų ne­šio­to­jai, ku­riuos rei­kė­tų iš­skir­ti iš ki­tų. Ta­čiau nu­sta­ty­ti, ar gy­va viš­ta tu­ri sal­mo­ne­lių, tur­būt neį­ma­no­ma. Pas mus tik­ri­na­ma tik sker­die­na. Ra­dus už­krės­tą, ji uti­li­zuo­ja­ma. Mė­sa ga­li bū­ti už­krės­ta ją ne­tin­ka­mai trans­por­tuo­jant ir sau­gant. „Kiek­vie­ną sa­vai­tę į mū­sų ša­lį įve­ža­ma apie pu­sant­ro šim­to to­nų paukš­tie­nos", - pa­brė­žė R.Kliu­čins­kas. - Kuo il­ges­nis ke­lias, tuo dau­giau pa­vo­jų.

Kas ga­li pa­neig­ti?

Kau­no ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos sky­riaus ve­dė­ja ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­rė Lai­ma Ja­kai­tie­nė ne­pa­nei­gė, kad sal­mo­ne­lio­zės už­kra­to ga­li bū­ti ir pa­ša­ruo­se gy­vu­liams bei viš­toms, ku­riems ga­min­ti pa­nau­do­ja­mi žmo­nių mais­tui ne­tin­ka­mi pro­duk­tai. Jie per­dir­ba­mi į kau­lų mil­tus. „Ga­min­to­jai yra at­sa­kin­gi už pa­ša­rų ko­ky­bę, jie griež­tai kont­ro­liuo­ja­mi", - ti­ki­no L.Ja­kai­tie­nė.

Jos ko­le­gė mais­to pro­duk­tų ins­pek­to­rė Vir­gi­ni­ja Gri­ga­ra­vi­čiū­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad ga­min­to­jai ieš­ko kuo pi­ges­nių pro­duk­tų, ku­rie bū­na pra­stes­nės ko­ky­bės. Kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se va­sa­rą vyks­ta daug įvai­rių po­bū­vių. Vir­tu­vės so­dy­bo­se yra ma­žos, ne vi­so­se yra tin­ka­mos są­ly­gos di­de­liam kie­kiui pa­tie­ka­lų pa­ga­min­ti, šiam dar­bui kvie­čia­mi at­si­tik­ti­niai žmo­nės.

„Di­džiau­sia ne­lai­mė, kai ve­te­ri­na­rai ban­do su­vers­ti kal­tę gy­ven­to­jams", - to­kia Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­riaus Gin­tau­to Kli­gio nuo­mo­nė. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, bū­ti­na stip­rin­ti bud­ru­mą vi­so­se gran­dy­se, pra­de­dant nuo pa­ša­rų ga­min­to­jų, gy­vu­lių au­gin­to­jų iki kiek­vie­no var­to­to­jo.

No­rint ne­su­sirg­ti, bū­ti­na

Ža­lią mė­są pir­ki­nių krep­še­ly­je ir šal­dy­tu­ve lai­ky­ti taip, kad ji ne­si­lies­tų su ki­tais mais­to pro­duk­tais.

Su­šal­dy­tą viš­tie­ną, kitokią mė­są ati­tir­pin­ti šal­dy­tu­ve. Prieš ga­mi­nant nu­plau­ti mė­są.
Kruopš­čiai nu­plau­ti po te­kan­čiu karš­tu van­de­niu (ge­riau­siai su in­dų plo­vik­liu) vir­tu­vės įran­kius bei nusiplauti ran­kas po ža­lios mė­sos, viš­tie­nos do­ro­ji­mo. Ge­rai iš­vir­ti, iš­kep­ti viš­tie­ną, ki­tą mė­są, prieš var­to­jant įsi­ti­kin­ti, kad ne­si­ski­ria raus­vas skys­tis.

Ne­ra­gau­ti ža­lios mė­sos, far­šo, ža­lių kiau­ši­nių ir pa­tie­ka­lų su jais, ne­pas­te­ri­zuo­to ar ne­vi­rin­to pie­no; kiau­ši­nius lai­ky­ti šal­dy­tu­ve, mais­tui var­to­ti nu­plautus, tik švie­žius, vir­ti ar kep­ti tiek, kad try­nys ne­bū­tų skys­tas ar minkš­tas.

Prieš ir po mais­to ga­mi­ni­mo, prieš val­gį, pa­si­nau­do­jus tua­le­tu plau­ti ran­kas su mui­lu.

Jei už­si­krė­tė­me

Li­gos po­žy­miai - vi­du­ria­vi­mas, karš­čia­vi­mas, pil­vo ir gal­vos skaus­mai. Jie pa­si­reiš­kia pir­mą­ją pa­rą, vė­liau­siai - per tris pa­ras nuo už­si­krė­ti­mo. Ser­ga­ma 4-7 die­nas, ga­li­ma pa­sveik­ti be spe­ci­fi­nio gy­dy­mo. Kai ku­riems li­go­niams bak­te­ri­jos iš žar­ny­no ga­li pa­tek­ti į krau­ją bei ki­tus or­ga­nus. To­kiu at­ve­ju, ne­gy­doma li­ga ga­li baig­tis žmogaus mir­ti­mi. Sun­kiau ser­ga kū­di­kiai, pa­gy­ve­nę žmo­nės.