Čia daugiau nei 4 tūkst. žmonių nori  gauti sklypą individualiai statybai, mat kompensacijos pinigais neretai būna šimtus kartų mažesnės.

Už sklypų formavimą atsakingos Vilniaus savivaldybės atstovė tikina, kad mieste trūksta laisvos žemės, dalis jos reikalinga miesto infrastruktūrai ir verslo plėtrai. 

„Planuojame 360 hektarų žemės grąžinimui. Mūsų skaičiavimais, gal apie 1000 eilėje esančių žmonių ir patenkins tie sklypai, jeigu žmonės juos ims tose vietose“, – aiškina Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

Pasak jos, šioje srityje daug nesusikalbėjimo su Žemės tarnyba. Tuo metu žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigia, kad iniciatyvos nesiima savivalda.

„Savivaldybės nerodo intereso atkurti nuosavybės teises į žemę [...]. Ir dėl to darbai  vyksta labai lėtai, neformuojami žemės sklypai, valstybinės žemės sklypai, švelniai tariant, slepiami“, – sako B. Markauskas.

Dabar Seimo pataisytas Žemės reformos įstatymas įpareigoja savivaldybes iki kitų metų pradžios patvirtinti teritorijas nuosavybei atkurti, o iki 2019-ųjų sausio suprojektuoti  ir grąžintinus sklypus.

„Iki 2018 m. sausio 1 d. savivaldybės privalo parengti detaliuosius planus, pateikti juos visuomenei, kad pretendentai matytų, kur yra tie sklypai. Tada ta reforma pajudėtų iš neaiškumo“, – pabrėžia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Siekdamas greičiau užbaigti žemės grąžinimą, Seimas netrukus imsis ir kitų įstatymo pataisų. Jas priėmus,  išvados dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo nebūtų nešiojamos iš vienos kadastrinės vietovės į kitą. Taip esą baigsis ir žemės kilnojimas.

Plačiau apie tai – reportaže.