Žydų kapinėse trūksta vietos

Žemojoje Fredoje veikia vienintelės Kaune žydų kapinės, tačiau artimiausiu metu čia neliks vietos naujoms kapavietėms.

„Laikinai uždraudžiau savo tautiečiams mirti“, - juokavo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kartu su visuomeninių ir religinių bendruomenių atstovais vakar surengęs pasitarimą žydų kapinėse, šalia H. ir O.Minkovskių gatvės.

„Kapinių priežiūros” direktorius Valdemaras Olšauskas galėjo įsitikinti, kad kapinėse greitai trūks vietų naujoms kapavietėms.

„Neprieštarauju žydų prašymui leisti laidoti tame kapinių plote, kuriame kažkada stovėjo jų laidotuvių apeigoms atlikti skirtas pastatas, - tikino V.Olšauskas. – Šią teritoriją dar reikia parengti naujoms kapavietėms: iškasti ir išvežti apeigų pastato pamatus, nupjauti senus medžius. Šiose kapinėse laidojami ne tik žydai, bet ir kitų tautų atstovai, su kuriais buvo sukurtos šeimos.“

Kauno judėjų religinės bendruomenės pirmininko Josifo Taco ir Chasidų religinės bendruomenės pirmininko Jakovo Lopianskio teigimu, šios kapinės pradėjo veikti XVIII amžiaus pabaigoje.

„Šioje vietoje, kur prašome leidimo laidoti mūsų tautiečius, iki 1956 metų stovėjo laidojimo apeigoms skirtas namas, kuriame buvo apiplaunami, aprengiami ir susukami į drobulę mirę žydai. Tik vėliau pradėta laidoti karstuose“, – pasakojo J.Lopianskis.

Iki Antrojo pasaulinio karo Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Žemojoje Fredoje ir Panemunėje veikė keturios žydų kapinės.