Pereiti į pagrindinį turinį

Žydų ligoninė pasmerkta griūti toliau

2010-07-30 13:05
Įstrigo: savivaldybė neturi lėšų buvusios žydų ligoninės pastatui suremontuoti, o pasirengimas privatizavimui stringa.
Įstrigo: savivaldybė neturi lėšų buvusios žydų ligoninės pastatui suremontuoti, o pasirengimas privatizavimui stringa. / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Senoji žydų ligoninė greičiau nugrius, nei bus išspręstas jos likimas. Kol valstybės institucijos delsia sutvarkyti reikalingus teisės aktus, o savivaldybė tinkamai nepasirūpina pastato Senamiestyje apsauga, jį niokoja asocialūs asmenys.

Dėmesys – po gaisro

"Vyriausybė neįtraukė buvusios žydų ligoninės į privatizuojamų objektų sąrašą", – priežastį, kodėl situacija nejuda iš mirties taško, įvardijo Kauno meras Andrius Kupčinskas ir pritarė: – Pastatas nyksta akyse, o vieta prestižinė – su vaizdu į Kauno pilį."

Anot jo, Valstybės turto fondas informavo savivaldybę, kad privatizuoti buvusią žydų ligoninę draudžiama, nes ji yra Kultūros vertybių apsaugos zonoje.

Griūvantis ir asocialių asmenų niokojamas buvusios žydų ligoninės pastatas vėl sulaukė dėmesio po to, kai jame praėjusią savaitę ugniagesiai užgesino eilinį gaisrą. Miesto valdžia išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė apgailestaujanti, kad kol kas negali privatizuoti pastato, o savivaldybės biudžete nėra lėšų tokiam objektui suremontuoti.

Visi buvusio žydų ligoninės pastato langai išdaužyti, vidus nuniokotas, per kiaurą stogą bėga vanduo, skeldėja sienos ir perdengimai. Pastatas, stovintis valstybinės žemės sklype, priklauso savivaldybei.

"Neliko apskričių viršininkų administracijų, keičiami teisės aktai. Kultūros paveldo departamentas sunerimo, ar anksčiau išduotos pažymos parduoti valstybinę žemę su šiuo pastatu yra teisėtos", – aiškino Valstybės turto fondo Privatizavimo skyriaus specialistė Gražina Veželienė. Anot jos, nesutvarkyti teisės aktai ir sutrukdė įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą griūvantį pastatą. G.Veželienės teigimu, tokių atvejų yra ir kituose miestuose.

"Mes nesame suinteresuoti neleisti privatizuoti. Pastate kilus gaisrui, privatizavimo komisijai pateikėme tai kaip pavyzdį, kad klausimą reikia kuo greičiau spręsti", – tikino Turto fondo specialistė.

Savo kaltės neįžvelgia

A.Kupčinskas tikina dedantis visas pastangas, kad Vyriausybė kuo greičiau išspręstų visus formalumus ir leistų buvusią žydų ligoninę privatizuoti. "Kalbėjau ir su Turto fondo direktoriumi Jonu Niaura, ir su Vyriausybės kanclerio pareigas einančiu Giedriumi Kazakevičiumi, prašiau atkreipti dėmesį, kad šis objektas gali nugriūti, jeigu klausimas nebus sprendžiamas", – teigė meras.

Privatizuojamų objektų sąrašas paprastai papildomas kas ketvirtį, tad geriausiu atveju į šį sąrašą Kauno senamiesčio vaiduoklis pateks tik šių metų pabaigoje, o pastato aukcioną būtų galima rengti kitąmet.

Prieš kelerius metus Kauno žydų bendruomenė buvo suradusi Kanadoje veikiančią vokiečių bendrovę, kuri ketino rekonstruoti ligoninės pastatą. Už penkis milijonus litų planuota čia įsteigti viešbutį, konferencijų salę, klubą, baseiną, kavinę, tačiau nesutarimai dėl nuosavybės sutrukdė įgyvendinti šiuos planus.

"Šalia tvarkomas Kolpingo kolegijos pastatas, Kauno pilis, Šv. Jurgio bažnyčia. Manau, kad šis objektas sulauktų dėmesio jau per pirmąjį aukcioną", – vylėsi Kauno meras. Anot jo, griūvantis pastatas įvertintas 2,8 mln. litų.

Mero teigimu, savivaldybės administracija rūpinasi, kad įeigos į pastatą būtų su grotomis, tačiau asocialūs asmenys jas nupjausto ir pastatą toliau niokoja.

Savivaldybė pastatu nesirūpina

Kultūros paveldo specialistai yra gerokai kitokios nuomonės nei miesto vadovas. "Mūsų įstaiga spaudžia savivaldybę visais įmanomais būdais, kad seniausioje Kauno miesto vietoje esantis pastatas nebūtų toks, koks yra dabar", – pareiškė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė.

Toje pačioje įstaigoje vyriausia valstybine inspektore dirbanti Asta Naureckaitė taip pat įsitikinusi, kad savivaldybė nesiima reikiamų priemonių, kad buvusi žydų ligoninė nebūtų niokojama. "Dėl neūkiškai laikomų paveldo objektų kreipėmės į savivaldybę, prašydami skirti nuobaudą pastato naudotojui. Kadangi pati savivaldybė yra buvusios žydų ligoninės pastato naudotoja, įspėjome ją per mėnesį užsandarinti pastato angas, kad asocialūs asmenys į jį nepatektų", – kritikos savivaldybei negailėjo A.Naureckaitė. Pasak jos, po mėnesio bus tikrinama, ar savivaldybė įvykdė paveldo specialistų rekomendacijas.

A.Naureckaitės pastebėjimu, pats faktas, kad buvusi žydų ligoninė yra Kultūros vertybių apsaugos zonoje, nėra kliūtis jį privatizuoti. Tiesiog tokių objektų privatizavimui yra keliama tam tikrų reikalavimų, kurių privalu laikytis.

Teismai truko dešimtmetį

Daugiau nei dešimt metų truko bylinėjimasis su žydų bendruomenėmis dėl nuosavybės teisių į buvusios Kauno žydų ligoninės A.Jakšto gatvėje pastatus. Kauno religinei žydų bendruomenei nepavyko įrodyti, kad statiniai iki 1940 m. liepos 21 d. priklausė žydų religinėms bendruomenėms. Du kartus žemesnės instancijos teismai jų pateiktą ieškinį atmetė, todėl Kauno žydų religinė bendruomenė ir buvo padavusi kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje rašoma, kad žemesnės instancijos teismų nutartys paliekamos nepakeistos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Kol vyko teismai, pastatui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl miesto vaizdą darkantis statinys nebuvo tvarkomas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų