Teisėsaugos dėmesio vyras susilaukė dėl mėsos bei jos gaminių prekybos Vilniuje be apskaitos dokumentų. Įtariama, kad vyras mėsą įsigydavo iš Lenkijos bei Lietuvos įmonių ir viską perparduodavo turgavietėse be kasos kvitų ir kitų apskaitos dokumentų, pardavimai nebūdavo įtraukiami į kaltinamojo valdomų įmonių apskaitą. Už gautus grynuosius pinigus vyras vėl įsigydavo mėsos ir toliau ją pardavinėdavo.

Pareigūnų duomenimis, siekdamas išvengti susikaupusių skolų sumokėjimo bei vengdamas mokėti mokesčius valstybei, vyras galimai keisdavo įmones – prasiskolinusią įmonę parduodavo asocialiems asmenims ir šeimos narių vardais pirkdavo kitą. Taip kas 1–2 metus galėjo būti įsigytos ir parduotos keturios įmonės.

Skaičiuojama, kad per beveik 4 metus kaltinamasis galėjo valstybei nesumokėti apie 343 tūkst. eurų PVM ir beveik 110 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Vyras sulaukė kaltinimų dėl dokumentų klastojimo, mokesčių vengimo, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tyrimo metu su kaltinamuoju bendrininkavę keturi fiktyviai įmones įgiję ir fiktyviai joms vadovavę asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų klastojimo, dėl jų priimti ir jau įsiteisėję sprendimai.  

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Tukleris. Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota teismui.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės.