Apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog L. Laurinavičiaus veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai.

Kaip BNS informavo teisėja Eglė Gruodienė, kolegija nesutiko su apelianto argumentais, kad tai buvo nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, kuris turėtų būti vertinamas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Kolegija nusprendė, kad yra visi būtinieji Baudžiamajame kodekse nustatyti nusikaltimo požymiai.

Apeliacinės instancijos teismas nepritarė apelianto pozicijai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorė ir pirmosios instancijos teismas buvo neigiamai nusiteikę LGBTIQ dalyvių atžvilgiu ir tai, apelianto teigimu, rodė jų šališkumą.

Kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokurorės bei pirmosios instancijos teismo teisėja buvo asmeniškai iš anksto nusistatę prieš nuteistąjį ar tendencingi. Taip pat L. Laurinavičius nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl minėtų asmenų nešališkumo.

Apylinkės teismas praėjusį gruodį L. Laurinavičiui skyrė vienerių metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Taip pat jam nurodyta dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuspręsta, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu privalės dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, trims nukentėjusiesiems atlyginti daugiau nei 1,3 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį nustatė, kad nuteistajam paskirta tinkama bausmė ir jos dydis. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nebuvo visiškai tinkamai išspręstas bausmės individualizavimo klausimas, dėl to vienas iš įpareigojimų – neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų įstaigose – laikytinas pertekliniu. Todėl šioje dalyje nuosprendis pakeistas.

Be to, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, buvo sumažinti dviejų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, nes ieškovai neįrodė, kad jiems apelianto veika buvo padaryta būtent tokio dydžio žala. Vienas ieškinys nuo 150 eurų sumažintas iki 100 eurų, kitas – nuo 900 eurų iki 500 eurų.

Bylos duomenimis, birželio 8 dieną sostinės Katedros aikštėje L. Laurinavičius priėjo prie Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvių ir vėliavos kotu smogė į išskleistą vienos moters rankose laikytą skėtį.

Paskui žodinio konflikto su kitu asmeniu metu vyras dešinės rankos kumščiu pastarajam sudavė smūgį į veidą, po ko žmogus nukrito ant žemės.

Tęsdamas savo veiksmus, nuteistasis Vilniaus Odminių skvere priėjo prie viešosios įstaigos „Krikščioniškosios kultūros institutas“ organizuoto susirinkimo dalyvių ir, matant kitiems asmenims, įžūliu, nepriimtinu, iššaukiančiu elgesiu, užgauliodamas susirinkimo dalyvius, juos provokavo.

Vėliau pribėgęs prie į Odminių skverą dviračiu atvažiavusio vyro, paėmė pastarąjį už rankos ir, tempdamas į save, parvertė jį su dviračiu ant žemės. Vyrui atsikėlus, dar kartą pastarąjį pastūmė, pargriovė ant žemės bei dešinės rankos kumščiu smūgiavo jam į galvos sritį.

Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad savo agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu L. Laurinavičius demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.