Eilinis daugiabutis Vilniuje priedanga tapo rusų žvalgybai. Gyventojai nenumanė, kad viename bute laikyti sprogmenys, kuriais vėliau rengti teroro aktai Europos šalyse.
„Žvalgybos institucijos siautėja Lietuvoje. Manau, kad mes, būdami hibridinio karo būsenoje, turėtume turėti aiškią strategiją ir koncentruoti pajėgumus“, – kalbėjo Seimo narys Vitalijus Gailius.
Pareigūnai išaiškino didelę, sudėtingą ir rusų nurodymu veikusią grupę, kuri iš Vilniaus sukėlė gaisrų virtinę keliose Europos šalyse.
„Šioje byloje dirbo pareigūnai iš 9 šalių, sudaryta jungtinė tyrimų grupė. Rusijos piliečiai siejami su karinės žvalgybos tarnybomis. Atlikta daugiau nei 30 kratų įvairiose vietose ir įvairiose šalyse. Turime 15 įtariamųjų“, – nurodė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Iš Lietuvos siųsti užsidegantys užtaisai, naudojant karines medžiagas, kurių užgesinti beveik neįmanoma. Užsienio spauda skelbė – tikslas buvo užtaisus detonuoti ore, lėktuvuose. Tai nepavyko.
Bet pernai liepą DHL siunta iš Lietuvos užsidegė Vokietijoje, jau kraunant į lėktuvą.
Kitą dieną siunta iš Lietuvos užsidegė DPD vilkike, kuris važiavo per Lenkiją. Dar kitą dieną siunta iš Lietuvos sukėlė gaisrą DHL sandėlyje Jungtinėje Karalystėje.
Ketvirtas siuntinys DPD vilkike Lenkijoje neužsidegė, sprogmeniui sugedus.
Visi šie užtaisai siųsti iš Vilniaus. Žurnalistai išsiaiškino – teroro aktai planuoti mėnesiu anksčiau, bet įvyko nesusipratimas.
Rusų žvalgyba paliko sprogmenis bute. Anot LRT, juos turėjo paimti Lietuvos pilietis Aleksandras Šuranovas, šiuo metu esantis Kauno kalėjime. Bet jis pasiklydo painiame kieme ir nepateko į butą. Rusai skubėjo į butą neutralizuoti sprogmenų.
Operacija po mėnesio pakartota jau sėkmingai. Praėjo daugiau nei metai, sulaikymai tęsiasi.
„Du asmenys sulaikyti Estijoje, sprendžiamas klausimas dėl jų perdavimo Lietuvai“, – informavo N. Grunskienė.
Rusai specialiai įtraukia kuo daugiau žmonių iš kuo daugiau šalių. Kiekvienam duoda po smulkią užduotį. Verbuoja „Telegram“ kanaluose, atsiskaito kriptovaliutomis.
Pavyzdžiui, butą Vilniuje per „Airbnb“ nuomavo lenkas, sprogmenis į butą atvežė ukrainietis. Iš buto juos paėmė lietuvis, sprogmenis viename Vilniaus parkų galutinai aktyvavo dar kitas ukrainietis.
Galiausiai sprogmenis iš DHL punkto prie Vilniaus oro uosto išsiuntė tas pats A. Šuranovas. Dėl jo klaidų teroro aktai mėnesiu vėlavo.
„Ikiteisminių tyrimų dėl šnipinėjimo, teroro aktų ar veikimo prieš Lietuvą turime, sakykime, daugiau nei dešimt“, – minėjo generalinė prokurorė.
Anot LRT, nurodymus per „Telegram“ davė rusas Jaroslavas Michailovas. Yra žinių, kad jis dirigavo ir kitiems išpuoliams.
Kai Varšuvoje sudegintas milžiniškas prekybos centras, Vilniuje padegta „IKEA“. Dėl šių gaisrų sulaikytas ir Lietuvoje teisiamas tuomet dar nepilnametis ukrainietis, kuris su naujais sprogmenimis keliavo į Rygą. Gali būti, jog rusai specialiai paskutiniam veiksmui – sprogmens padėjimui – samdo ukrainietį ir pakiša jį.
„Kai kuriais atvejais matau netgi norą, kad mes sulaikytume ukrainiečius ir ši informacija papiktintų mus“, – komentavo V. Gailius.
Seimo nariai sako – Lietuvai būtina kurti naują teisėsaugos padalinį.
„Mūsų kontržvalgybos pajėgumai turi stiprėti, bet mes tiesiog atleidinėjame kontržvalgybos vadovus, darome kitus veiksmus, kad taip neatsitiktų“, – tvirtino parlamentaras V. Gailius.
Nerimą kelia kiti gaisrai, sprogimai, vandalizmai, kol kas bent viešai nesiejami su rusais.
„Prieš pat „Zapad“ – dujų sistemos užsidega. Galbūt tikisi, kad bus žalieji žmogeliukai – jų tikrai nebus prieš NATO valstybes. Gal žalieji dronai yra tik simbolis ar signalas, kaip taip pratybinasi, kaip sukelti neramumus NATO valstybėse“, – kalbėjo Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Ne mažiau skandalingos ir aplinkybės, kaip visuomenė sužino apie rusų veiklą Lietuvoje.
Žurnalistai iš penkių šalių dirbo pusę metų, atsekė rusų schemas. Bet tyrimas baigėsi kreipusis į Lietuvos generalinę prokuratūrą.
„Nederiname savo pranešimų su žurnalistų užduotais klausimais“, – sakė N. Grunskienė.
Žurnalistai pusę metų prašė informacijos, prokurorai slėpė. Bet sužinojus, kad žurnalistai patys atliko tyrimą, prokurorai paviešino pirmieji. Toks veikimas stebina ir politikus.
„Prokuroras nėra nei baudžiamosios bylos absoliutus savininkas, nei informacijos absoliutus savininkas. Jis privalo laviruoti“, – pastebėjo Seimo narys V. Gailius.
Prieš porą metų žvalgyba išaiškino rusų bandymą padegti įmonę Šiauliuose. Prokurorai pusantrų metų draudė viešinti ir patys pranešė tik paaiškėjus, kad kitą dieną žvalgyba apie tai praneš veiklos ataskaitoje.
Prieš beveik metus Vilniuje nukrito lėktuvas. Aviacijos tyrėjai, kaip reikalauja tarptautiniai reglamentai, per du mėnesius parengė pirmines išvadas. Bet prokurorai liepė slėpti nuo visuomenės dar keturis mėnesius.
Metus slepiama informacija apie „Foxpay“ tyrimą, Vilhelmą Germaną.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Teisme neleidžiama pamatyti dešimčių milijonų pasisavinimu įtariamo Šarūno Stepukonio. Net kai prokuratūra viešina, įprasta praktika – kelios minutės prieš darbo dienos pabaigą, kai nebėra galimybės klausimams.
„Ne vieną kartą esu sakiusi, kad pateiksime informaciją tada, kai ji nepakenks ikiteisminiam tyrimui“, – pabrėžė N. Grunskienė.
Prokurorai draudžia viešinti net kai tyrimus atlikę pareigūnai nemato, kad viešumas darytų žalą.
Naujausi komentarai