Bergognone gatvės 40-uoju numeriu pažymėtas pastatas, pastatytas 1950 m., daugelį metų buvo „Nestle“ kompanijos grūdų sandėlis. 4 500 kv. m ploto, keturių aukštų statinį G. Armani kompanija įsigijo 2005 m., ketindama įrengti ten parodų centrą. Šią idėją entuziastingai palaikė Milano savivaldybė, demonstruodama „dėmesį mados sektoriui, kuris yra toks svarbus miesto ekonomikai tiek šiandien, tiek rytoj“, muziejaus atidarymo metu kalbėjo G. Armani.

Muziejus

Bergognone gatvės gale stūksantis Armani/Silos statinys iš esmės buvo paliktas toks, koks yra, išsaugant buvusias erdves, išskyrus papildomai pristatytą stiklinį holą. Muziejaus puslapis didžiuojasi, kad buvo išsaugota neįprasta pastato forma, panaši į avilio, – „darbštumo metaforą“. Interjeras taip pat išlaikytas minimalistinis – betono sienos ir grindys, juodos lubos su atvirais vamzdžiais ir elektros laidais. Renovuota parodų erdvė perteikia estetinę G. Armani dizaino filosofiją ir kūrybinį veržlumą.

K. Stankevičiūtės nuotr.

„Paprastumo ir vientisumo siekis, derinamas su taisyklingomis geometrinėmis formomis, atsisakant visų nereikalingų ornamentų ir visko, kas paviršutiniška, padėjo sukurti solidų, monumentalų pastatą, racionaliai atliepiantį praktinius poreikius, kurio erdvės demonstruoja pagarbą autentiškai architektūrai“, – teigia muziejaus atstovai.

Armani/Silos apžvelgia beveik 50 dizainerio karjeros metų. Pats dizaineris teigė, kad muziejaus įrengimas ir sprendimas, ką ir kaip jame eksponuoti, privertė jį peržvelgti savo profesinę karjerą: „Madai, kuri nori gyventi amžinoje dabartyje, yra būtina apmąstyti save ir savo šaknis tam, kad galėtų žvelgti į akis ateičiai. Tokios refleksijos padeda išvysti, kaip mada lydi ir dažnai nujaučia svarbius socialinius pokyčius. Atsimindami, kokie buvome praeityje, galime geriau suprasti, kokie galėtume būti ateityje.“

K. Stankevičiūtės nuotr.

Internautų dažnai „šventove“ pavadinamą muziejų G. Armani labiau linkęs įvardyti parodų erdve. Jis asmeniškai prižiūrėjo pastato rekonstrukciją, atrinko eksponatus nuolatinei parodai, pats suprojektavo kavinės pirmame aukšte baldus ir net parinko muziką, skambančią parodų salių fone. Ar tai ta pati muzika, kuri muziejaus erdvėse skamba šiandien, sunku pasakyti, tačiau ji ten tinka tobulai. Dizainerio teigimu, muziejaus paskirtis – įkvėpti jaunąją kartą, pradedančią savo karjerą mados ir dizaino pasaulyje. Šią paskirtį statinys atlieka su kaupu.

Gan lakoniškas ir labai stilingas (argi ko kito būtų galima tikėtis?) muziejaus puslapis ir jo nuotraukos toli gražu neperteikia pakilios estetinio išgyvenimo patirties, lydinčios viso apsilankymo metu. „Šventovės“ terminą internautai renkasi neatsitiktinai – monumentalus, gryno estetinio patyrimo pojūtis išlaikomas kiekvienoje muziejaus erdvėje.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Kolekcijos

Nuolatinė kolekcija yra keturiuose pastato aukštuose. Pirmuosiuose dviejuose spalio mėnesį vyko grafikos dizainerio Aldo Fallai, ilgus metus bendradarbiavusio su Armani ir fotografavusio jo kolekcijas, nuotraukų paroda. Įspūdingi laiptai veda į viršutinius aukštus, kuriuose eksponuojama apie 200 įvairių G. Armani sukurtų suknelių ir kostiumų, apie 200 aksesuarų – papuošalų, rankinių, skrybėlių ir kitokių dalykų iš G. Armani drabužių kolekcijų nuo 1980 m. iki dabar. Paskutiniame aukšte taip pat galima rasti ir kino salę, kurios ekrane sukasi G. Armani šou ir įvairiais laikotarpiais sukurtų videofilmų vaizdai, ir skaitmeninį mados karaliaus darbų archyvą, kuriame – eskizai, techniniai brėžiniai, įvairi su aukštosios mados ir gatavų drabužių kolekcijomis susijusi medžiaga. Čia užsuka ne tik eiliniai muziejaus lankytojai, bet ir mados tyrinėtojai, entuziastai, trokštantys giliau pažinti G. Armani stiliaus pasaulį.

Nuolatinė muziejaus kolekcija grupuojama aplink dvi pagrindines dizainerio kūrybos temas, kurios formuoja jo braižą – „Kelionė“ ir „Glamūras“.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Glamūras

Paskutiniame muziejaus aukšte įkurdinta vakarinių drabužių kolekcija išryškina žaižaruojančią G. Armani kūrybos pusę. Tiek tamsios, tiek šviesios suknelės švyti nuostabiais siluetais, dekoruotais siuvinėjimu, žvyneliais ir elegantiškomis detalėmis, primenančiomis juvelyrikos kūrinius ir žėrinčiomis lempų šviesoje.

„Glamūras yra moteriška savybė, kuri traukia, vilionė, kuri paverčia asmenį ypatingu. Tai gundymas, paprastai siejamas su prašmatnaus stiliaus idėja, tačiau prašmatnumas visiškai neatitinka mano kūrybinės minties. Man glamūras kalba apie viliojimą, nutylėjimą, leidžiant kitiems spėlioti, bet niekada nesipuikuojant. Man patinka tyrinėti turtingą glamūro niuansų potencialą, gundymą, paslaptį ir kinematografišką nuotaiką, kurią jis kuria. Sekdamas savo instinktais ir dekonstruodamas stereotipus, klišes, aš sukūriau asmeninį glamūro leksikoną, jungiantį mano moteriškumo ir vyriškumo vizijas“, – dizainerio požiūrį skelbia kolekciją pristatantis tekstas ant muziejaus sienos.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Didžiulėje glamūro temai skirtoje salėje vyrauja juodas ir baltas koloritas. Eksponuojamos daugiausia monochrominės suknelės ir keletas vyriškų kostiumų, juodus ir baltus siluetus vietomis pagyvina kitų pastelinių spalvų audiniai: gelsvi, pilki, pieno baltumo ir šampano atspalviai persilieja į gilesnius tonus. Visi ansambliai žėri žvynelių, karoliukų ir jų kombinacijų blizgučiais, siuvinėjimais, raukiniais ir figūrą išryškinančiais siluetais. Jei reikėtų įvardyti elegantišką klasiką įkūnijančių vakarinių drabužių simbolį, vargu ar kas galėtų varžytis su G. Armani. Tikra aukštoji mada niekada nepraranda aktualumo – Armani/Silos muziejaus „Glamour“ kolekcija tai paliudija.

Beje, aksesuarų šioje temoje visiškai nedaug – keletas rankinių ir skrybėlaičių. Aksesuarai šėlsta „Kelionės“ temoje, kuri užima visas trečiojo aukšto sales.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Kelionė

Kelionę savo kūryboje G. Armani interpretuoja ne kaip fizinį persikėlimą iš vienos vietos į kitą, vykdomą kokiomis nors transporto priemonėmis ir dėl to galbūt reikalaujantį tam tikro tipo aprangos. Jam kelionė visų pirma – tai klajonės po įvairias kultūras, veikiančios kaip kūrybinė inspiracija ir dizaino idėjų šaltinis. Kino pasaulio įvairovė ir kitokios situacijos, kuriose drabužis tampa ne išvaizdos, o būties atributu, taip pat patenka į kelionės kategoriją. „Dairytis kitur, keliauti mintyse yra intensyvus ir išpildantis būdas atnaujinti tai, ką kuriu čia ir dabar; tai būdas svajoti tvirtai stovint ant žemės. Nors ir tiesa, kad teikiu pirmenybę griežtumui ir ieškau begalinių vyriškumo moteriškame pavidale versijų, aš taip pat mėgstu tiesiog leisti savo fantazijai nuklysti. Vienas nepaneigia kito, priešingai, jie papildo ir kompensuoja vienas kitą. Man net lakiausias fantazijos protrūkis turi būti realistiškas ir virsti drabužiu ar aksesuaru, kurį norės dėvėti vyrai ir moterys“, – cituoja dizainerį muziejaus siena.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Kelionės temą pradeda vyriškų odinių striukių kolekcija. Šiandienos natūralią odą draudžiančioje ir gyvūnų teises ginančioje mados aplinkoje 1990-ųjų G. Armani odos kūriniai atrodo kiek įžūliai, tačiau tai niekam neturėtų rūpėti: ant manekenų – nuostabūs darbai, kuriems nereikia paisyti jokių draudimų. Odos apdirbimas – neįtikėtino kruopštumo, meistrystės ir aukštos klasės pavyzdys. Tokio apdirbimo ir efekto išgavimo technikų suprasti neįmanoma, jei nesi specialistas – belieka tik aikčioti ir tūpčioti aplink, tarsi radus paparčio žiedą.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Išsamiai ištyrinėti kiekvieną Armani/Silos eksponuojamą drabužį nebuvo laiko ir galimybių – nors be galo norėjosi. Beje, net ir tam, ką pavyko įsiminti, smulkiai aprašyti reikia tikrai didelio žinių bagažo. Tačiau, pasikausčius kolektyvinio internetinio proto, konkrečiau, tinklaraščio thepinklookbook patirtimi, pavyko šį bei tą sukonspektuoti. Tinklaraščio autorė, verslininkė Elisabeth Steiger iš Austrijos, šiuo metu reziduojanti Honkonge, puikiai aprašo dalį Armani/Silos muziejaus kolekcijos pavyzdžių.

Ji išskiria keletą G. Armani „kelionių“ po pasaulio kultūras krypčių: Prancūzija, Kinija, Japonija, Indija.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Prancūziška įtaka, anot E. Steiger, driekiasi nuo XX a. pradžios rusų baleto „Ballets Russes“ gastrolių Paryžiuje atgarsių (iš 1990 m. pavasario–vasaros kolekcijos) iki spalvų pasirinkimo „tiesiai iš Henri Matisse’o paletės“ (iš 1993–1994 m. rudens–žiemos kolekcijos). Rusų baleto spektakliai, rengti Vakarų Europos miestuose 1911–1929 m., buvo vienas žymiausių Paryžiaus kultūrinio gyvenimo XX a. pradžioje momentų, įkvėpęs kūrybai daugybę to laikotarpio menininkų. G. Armani įkvėpė 1911 m. Léono Bakst’o baleto kostiumai. L. Bakst’as nebuvo vienintelis, tuo metu kūręs kostiumus baletui, tačiau jo dizainui buvo būdinga ryškios spalvos, kurios ir sužavėjo G. Armani. Kaip dar viena šios 1990 m. kolekcijos inspiracija minimas prancūzų dizaineris Paulas Poiret, kuriam savo ruožtu didelę įtaką padarė Artimųjų Rytų kultūra, jai būdingi egzotiški siuvinėjimai ir ryškios spalvos.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Kinijos įtaką, rašo E. Steiger, galima išvysti kelių G. Armani kolekcijų modeliuose: 1993 m. ir 1997 m. pavasario–vasaros, 1995–1996 m. rudens–žiemos, 2005 m. pavasario–vasaros kolekcija, pavadinta „Shocking“. 1995–1996 m. rudens–žiemos kolekcijai dizaineris sukūrė lotoso žiedo raštą. Lotoso žiedas – populiarus ne tik Kinijos, bet ir visos Azijos meno simbolis, siejamas su budizmu, tyrumo, geraširdiškumo idėjomis, simbolizuojantis kuklumą, meilę ir vedybas.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Japonijos atgarsiai matomi 1981–1982 m. rudens–žiemos kolekcijoje, kurioje ypač ryškėja samurajų o-yoroi ginkluotės elementai. Visa kolekcija atspindi laikotarpio susidomėjimą japoniška kultūra apskritai – buvo madingos švarios linijos ir siluetai, ypač darbo drabužiuose. Grynų linijų meistras G. Armani, rašo E. Steiger, atiduoda duoklę šiai japonų drabužio tradicijai. Kadangi jo kūryboje dažnai dingsta riba tarp moteriškų ir vyriškų drabužių, japoniški elementai inkorporuojami ir į vyriškų drabužių liniją. E. Steiger pažymi, kad art deco stilistikai, taip pat gan dažnai naudojamai G. Armani, didelę įtaką darė japonų kultūra. Geometrinės linijos, gėlių elementai, banguotos linijos – tai savybės, kurias art deco stilius perėmė iš japonų meno.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Indijos įtaką, nurodo E. Steiger, irgi galima pastebėti 1993 m. pavasario–vasaros kolekcijoje – čia buvo demonstruojami sariai ar dhoti kelnės, puošiami gėlių, tropinių augalų motyvais; ryškių spalvų pasirinkimas taip pat rodo Indijos įtaką. Vieni įspūdingiausių muziejaus eksponatų – dvi geometriniu raštu siuvinėtos liemenės, juoda ir balta. Jų raštus E. Steiger laiko nuroda į geometrinę Centrinei Azijai būdingą architektūrą, vadinamą Mughal, ir pateikia Šafrano sodų Gintaro rūmuose Džaipure (Indija) pavyzdį.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Dizaineris

Giorgio Armani gimė 1934 m. Pjačensoje Šiaurės Italijoje, savo mados karjerą pradėjo vitrinų apipavidalintoju ir pardavėju įmonėje „La Rinascente“ Milane, vėliau dirbo dizaineriu Nino Cerruti mados namuose. Savo kompaniją įkūrė 1975 m., paskatintas draugo, o vėliau – ilgamečio partnerio Sergio Galeotti. Šiandieną kompanija veikia taip pat ir muzikos, sporto, prabangos viešbučių sektoriuose. G. Armani buvo pirmasis, pradėjęs kurti specialiai raudonojo kilimo pasirodymams, o 2001 m. jis buvo pavadintas sėkmingiausiu italų kilmės dizaineriu pasaulyje.

G. Armani vardas paprastai siejamas su elegantišku, švariu dizainu, vyriškumą pritaikančiu moteriškiems drabužiams. Tačiau muziejuje eksponuojami kūriniai atskleidžia kitą, gan netikėtai žaismingą ir spalvingą jo kūrybos dalį, kurią žymi įdomūs, įvairūs kirpimai ir sudėtingi siluetai.

K. Stankevičiūtės nuotr.

Lankantis Milane, pamatyti šį muziejų – absoliučiai būtina, net jei nesidomite mada. Kaip rašė jau minėta E. Steiger, Armani/Silos muziejus yra kultūros ženklas: G. Armani stilius yra pasaulinių madą formuojančių tendencijų dalis, taigi mes visi – šiek tiek G. Armani gerbėjai.

Muziejus veikia kasdien, išskyrus pirmadienius ir antradienius. Beje, šiuo metu (nuo lapkričio 4 d.) keičiama ekspozicija, taigi itališko stiliaus citadelė kol kas uždaryta nepaskelbtam laikotarpiui. Tad jei galite kelionę į Milaną nukelti vėlesniam laikui, kai Armani/Silos vėl pakvies lankytojus – geriau luktelėkite. Nepasigailėsite!