Pinigai gynybai sukiršino valdžią

Be to, aiškėja, kad patys socialdemokratai kėlė sumaištį, nes bijojo pasakyti visuomenei, kiek daugiau pinigų reikės gynybai. Pliekiamas ir prezidentas Gitanas Nausėda, esą 6 proc. BVP gynybai buvo jo užgaida.

„Jėzus, Marija“, – anksčiau teigė G. Paluckas.

G. Paluckas pirmadienį suklydo arba nusišnekėjo – sako net G. Palucko bendražygiai.

„Čia tikiuosi, nežinau, buvo, ar klaida, ar neapgalvotas pasisakymas“, – šnekėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Opozicija premjerą vadina melagiu, kaltina Lietuvos išdavyste.

„Tai, ką mes dabar girdime, jau juokas, bet pro ašaras“, – kalbėjo Seimo narys (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.

Tokios reakcijos po vakarykščių G. Palucko komentarų, kaip sekasi ieškoti pinigų gynybai. Kad būtų skiriama dvigubai daugiau nei dabar – 5–6 proc. BVP. Tam pritarė pats G. Paluckas Valstybės gynimo taryboje, bet pirmadienį jau sakė, kad toks tikslas niekur neparašytas.

„Pirmiausia dėl 5 ar 6 proc. gynybai, tokio sutarimo apskritai nėra jokiame dokumente, nei Vyriausybės programoje, nei koalicijoje“, – pirmadienį teigė premjeras.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Kad tai netiesa, aiškino ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Citavo patį pirmą koalicijos sutarties punktą.

„Pagrindinis, pirmas prioritetas koalicijos sutartyje – apsaugosime gyventojus nuo išorinių grėsmių. Cituoju, „užtikrinsime karinį patarimą, atliepiantį gynybos finansavimą“, – nurodė S. Skvernelis.

Esminiai žodžiai čia – karinis patarimas. Būtent jis lėmė, kad gynybai reikėtų 5–6 proc. BVP. Kariuomenė pristatė, ko reikia ir kiek tai kainuoja. Taigi, anot S. Skvernelio, koalicija aiškiai sutarė skirti gynybai tiek pinigų, kiek pasako kariuomenė, o G. Paluckas tam pritarė parašu.

„Tai yra karinio patarimo, tai, kas numatyta koalicijos sutartyje, įgyvendinimas. Toks karinis patarimas buvo, tam pritarė visi VGT nariai, tame tarpe ir ministras pirmininkas“, – tikino Seimo pirmininkas.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Maža to, aiškėja, kad socialdemokratai nuo pat pradžių bijojo pasakyti visuomenei, kiek daug papildomų pinigų reikės kariuomenei. Todėl viešino ne tai, dėl ko sutarta.

„Užtikrinti valstybės saugumą, kiek įmanoma efektyviau, per kiek įmanoma trumpesnį laiką“, – sausio 17 dieną šnekėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Anot S. Skvernelio, Prezidentūroje net nebuvo kalbėta apie procentus, o patvirtintos aiškios kariuomenės įvardintos sumos, kad per penkerius metus papildomai reikia 12–14 mlrd. eurų.

Bet D. Šakalienė, o ir G. Nausėda minėjo ne milžinišką milijardinę sumą, bet sunkiau suprantamus procentus nuo BVP.

„Gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. BVP“, – sausio 17 dieną pabrėžė G. Nausėda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Socialdemokratai gelia G. Nausėdai, kad 6 proc. BVP gynybai buvo G. Nausėdos užgaida, siekiant įsiteikti D. Trumpui.

„Lietuva taps daugiausiai krašto apsaugos sistemą finansuojančia valstybe“, – sausio 17 dieną sakė G. Nausėda.

„Prezidentas, kuris ir iškėlė tą idėją, pasakė tuos skaičius ir raportavo JAV, kad mes pasiruošę 6 proc.“, – nurodė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Nors, kaip paaiškėjo dabar, pasiruošta anaiptol nebuvo. Iki pat dabar neaišku, kaip padvigubinti gynybos finansavimą.

„Jeigu taip buvo, tai tada tragedija. Prieš tai turi paruošti veiksmų planą, kaip tu jį pasieksi. Iš to, kas dabar čia įvykę, akivaizdu, kad nebuvo jokio veiksmų plano, jokio parengiamojo darbo“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Patys valdžioje ką tik buvę konservatoriai siūlo papildomų milijardų kariuomenei gauti parduodant valstybės žemę.

„Jei nenorime skolintis, nenorime didinti mokesčių ir norime efektyviai susitvarkyti valstybės turtą, tai žemės klausimas yra numeris vienas. Vilniaus atveju, mes kalbame ne apie kokį parceliavimą, o apie 1–2 proc. visos teritorijos“, – tikino Vilniaus meras Valdas Benkunskas.