„Ta tema apie panikos kėlimą jau kaip ir išsemta. Akivaizdu, kad reikia balanso, reikia grėsmių suvokimo, reikia didinti pasitikėjimą valstybe. Čia itin svarbi politikų lyderystė. Ko dabar tikrai nesimato – tai premjero lyderystės. Saugumo kontekste ji yra nulinė“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Jo lyderystė yra arba pataikavimas koalicijos partneriui Remigijui Žemaitaičiui, kuris griauna pasitikėjimą valstybe, arba globalaus konteksto ignoravimas. Ne apie paniką čia kalba, bet apie adekvatumą. Iš premjero šiandien trūksta adekvatumo“, – akcentavo ji.

Buvusi Seimo pirmininkė sako, kad ministro pirmininko pareiškimai ją stebina ir yra prasilenkiantys su realybe.

„Keistas pareiškimas, ypač turint minty visą globalų kontekstą, kuris mūsų ir Europos saugumo situacijos nedaro geresne, o kaip tik yra didelis neapibrėžtumas. Noriu tikėti, kad premjeras tą suvokia. Tačiau jo žodžiai tiesiogiai prieštarauja krašto apsaugos ministrei. Atrodo, kad premjeras ignoruoja realybę ir tai, kas vyksta globaliame kontekste. Premjeras ir toliau stebina“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ne apie paniką čia kalba, bet apie adekvatumą. Iš premjero šiandien trūksta adekvatumo.

L. Kasčiūnas premjero pasisakymus vadina per daug optimistiškais

Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad premjero pasisakymai yra per daug optimistiški. Anot savaitgalį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku tapusio politiko, teigdamas, kad Lietuva šiuo metu yra saugiausioje situacijoje, Vyriausybės vadovas neįvertino naujausių tendencijų.

„Kalbėdamas apie tai, kad šiandien esame geriausioje geopolitinėje saugumo situacijoje, premjeras, matyt, grįžo prie savo požiūrių, kuriais vadovavosi dar prieš du ar tris metus, kai, likus porai savaičių iki karo, sakė, jog viskas bus gerai, karo nebus, reikia diplomatiškai spręsti su rusais klausimą“, – Eltai ketvirtadienį teigė L. Kasčiūnas.

Konservatorių lyderio teigimu, gąsdinti visuomenės dėl augančios Rusijos grėsmės nereikėtų, jeigu būtų aiškus gynybos finansavimo didinimo planas.

„Panikos nereikėtų kelti, jeigu turėtume tikrai aiškų planą, kaip didinsime gynybos finansavimą ir kursime patikimą gynybos architektūrą tiek valstybėje, tiek regione. Manau, kad čia turėtų būti didžiausia premjero užduotis, kai kol kas veiksmų plano jis nėra pateikęs“, – sakė L. Kasčiūnas, akcentuodamas, kad priešo atgrasymui yra svarbiausias didelis pasiruošimas.

„Būsime pasiruošę tuomet, jeigu investuosime į gynybą – ne tik į NATO gynybos planus, ne tik į mūsų geležinio kumščio formavimą, kas susiję su divizijos kūrimu, bet ir į visuotinės gynybos principą. Šios sinergijos per pirmus du mėnesius iš Krašto apsaugos ministerijos vadovybės nejaučiu“, – negailėjo kritikos jis.

Visgi, tokie ministro pirmininko pareiškimai sulaukė kritikos strėlių viešojoje erdvėje. Dalis politinių oponentų, politologų ir visuomenininkų akcentavo, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmės dėl neprognozuojamų Rusijos veiksmų.

Puolimui reikia ruoštis

Premjerui G. Paluckui pareiškus, kad nereikia gąsdinti visuomenės dėl augančios Rusijos grėsmės, su tokia pozicija sutinka ir kiti valdančiųjų atstovai. Tačiau, koalicijos narių teigimu, nors puolimas neįvyks per artimiausius metus, jam bet kokiu atveju reikia ruoštis.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko įsitikinimu, dėl ryškėjančių galimų susitarimų kontūrų Lietuva neturėtų jausti baimės atsidurti akistatoje su Rusija viena. Pasak jo, esminį saugumo garantą valstybei garantuoja NATO.

„Mes turime NATO Lietuvoje. Aljanso pasiruošimas gintis yra didesnis negu bet kada istorijoje. Mes turime Švediją ir Suomiją, kuri be simbolinio įstojimo duoda mums prieigą ir prie saugios Baltijos jūros“, – teigė jis.

Todėl, tarsi antrindamas premjerui G. Paluckui, NSGK pirmininkas tikino nematąs pagrindo nerimauti dėl NATO pasiryžimo ginti Lietuvą agresijos atveju.

„Dėl NATO aš esu absoliučiai ramus. Tai saugiausias Aljansas pasaulyje. Pagalvokime, kas būtų, jei nebūtume NATO“, – teigė politikas

„Mes Rusijos ir Baltarusijos veiksmų negalime kontroliuoti. Galime kontroliuoti tik savo veiksmus. O juos mes kontroliuojame per gynybos stiprinimą ir per Aljanso stiprinimą“, – svarstė jis.

R. Motuzas: nereikėtų kelti panikos visuomenėje

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas teigia, kad nors kyla nerimo dėl Rusijos karo Ukrainoje eigos, jis yra linkęs susitikti su premjeru – panikos visuomenėje kelti nereikėtų.

„Sutinku, kad nereikėtų kelti panikos visuomenėje“, – pabrėžė jis.

„Manau, bet kokiu atveju grėsmė visada išlieka, bet pritarčiau pozicijai, kad per tuos 12 mėnesių neužpultų. Kita vertus, turbūt ekspertai pasisako ir apie tai, kad Rusija turėtų sustiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – kalbėjo R. Motuzas.

Tačiau socialdemokratas laikosi analogiškos pozicijos su NSGK pirmininku, politiko nuomone, kalbant apie grėsmes reikia nepamiršti, kad Lietuva yra NATO narė.

„Aš sutinku su premjero pozicija – iš tikrųjų mes negalime žiūrėti vien į Lietuvą. Jeigu ta grėsmė ir kyla, mes turime žiūrėti kaip į grėsmę NATO šalims. Veikia 5-asis straipsnis, visai kitokia situacija yra su Lietuva. Ir manau, kad iš tikrųjų jau būtų kur kas rimtesnis konfliktas – Rusijos ir NATO, ne tik Lietuvos“, – svarstė R. Motuzas.

„Mes esame NATO valstybė ir čia jau būtų poveikis ne vienai Lietuvai, bet vyktų konfliktas su NATO valstybėmis. Ir yra svarbus ir JAV vaidmuo – apie tai bus kalbama (...) Galbūt premjeras tiesiog norėjo pabrėžti, kad mes šiandien investuojame, matome, kad ta geopolitinė situacija yra sudėtinga, turime labai daug nežinomųjų ir mes turime vis dėl to stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – akcentavo jis.

Gąsdinti nereikia, reikia padaryti darbus.

J. Olekas: gąsdinti nereikia, reikia padaryti darbus

Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas antrina G. Paluckui ir ragina atlikti gynybos „namų darbus“.

„Gąsdinti nereikia, reikia padaryti darbus. Žmonių nereikia bauginti, reikia padaryti realius darbus, kad mūsų šalies ir jos žmonių saugumas didėtų. Turime labai rimtai pasiruošti, kad Rusijos agresija nevirstų agresija Lietuvos žemėje. Kad galėtume gyventi taikų gyvenimą“, – pranešime spaudai cituojamas J. Olekas.

„Bet reikia sąžiningai pasakyti, kad yra grėsmė, kad čia nėra kažkoks išsigalvojimas, ir kad Lietuvos žmonės – tie, kurie gali, – galėtų prisidėti prie saugesnio gyvenimo. Nesakome, kad šiandien mus užpuls. Bet Rusijos grėsmė yra, ir reikia daryti namų darbus, kad ta grėsmė nebūtų realizuota“, – akcentavo jis.

Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis socialiniuose tinkluose reiškė palaikymą G. Paluckui.

„Susidaro vaizdas, kad mes kartu su premjeru G. Palucku teisingai matome valstybės ateitį? Kol vieni nuo ryto iki vakaro kalba kvailystes ir baugina tautą karais, mums tenka raminti tautą!“ –  feisbuke rašė politikas.

Kaip skelbta, premjeras G. Paluckas ketvirtadienį teigė, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.

„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai. Čia, matyt, labai svarbu ir NATO bei JAV vaidmuo, pokalbiai vyksta, Europa turi padaryti savo namų darbus“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė G. Paluckas.

Visgi, tokie ministro pirmininko pareiškimai sulaukė kritikos strėlių viešojoje erdvėje. Dalis politinių oponentų, politologų ir visuomenininkų akcentavo, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmės dėl neprognozuojamų Rusijos veiksmų.

Apie tai, kad Lietuva yra grėsmingiausioje padėtyje per pastaruosius kelis dešimtmečius, interviu tinklalaidėje „Redakcija“ kalbėjo ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Šiandien geopolitiškai mes esame grėsmingiausioje situacijoje per dešimtmečius. Ta situacija tvarkingai eina blogyn. Tai nuo mūsų pasiruošimo dabar priklauso, ar mes realiai de facto išvengsime pasikėsinimo į mūsų teritoriją“, – dėstė ji.

Į JAV prezidento postą grįžus respublikonui Donaldui Trumpui, netyla diskusijos dėl to, kaip gali keistis saugumo situacija Europoje ir Ukrainoje. Trečiadienį Baltųjų rūmų lyderis ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje baigties gali įvykti Saudo Arabijoje. Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.