Lyginant pirmojo ir antrojo karantino padarinius, galima pastebėti, kad pirmasis distancijos laikymosi laikotarpis daugeliui suteikė taip trūkstamos erdvės apmąstyti, kas iš tiesų yra svarbu, prasminga, į ką norisi sutelkti savo dėmesį, kam skirti savo laiką, o ką reikėtų keisti. Antrasis karantinas – kitoks. Jo metu ne vienas iš mūsų aiškiai išgyvenome tuštumos jausmą, nes vienus nuo kitų skiriantis atstumas, rodos, iš fizinio tapo emocinis, todėl sunkiau įveikiamas.