Vieną pavasario rytą jauna moteris traukė namo iš miesto turgaus. Ji nešėsi ąsotį gėlo vandens ir krepšelį kiaušinių. Pakeliui moteris sutiko ant uolos sėdintį nepažįstamąjį. Pagalvojusi, kad keliautojas tikriausiai pavargęs, ji pasiūlė jam atsigerti. Kai nepažįstamasis grąžino jai ąsotį, moteris pastebėjo jo žaizdotas rankas. Nepažįstamasis nieko nesakė, tik atsistojo ir nuėjo savo keliais. Grįžusi namo moteris krepšelyje rado gražiausiais raštais išmargintų kiaušinių. Veiksmas vyko pirmąjį Velykų rytą, o nepažįstamasis buvo Jėzus Kristus.