Spalio 15-oji, šeštadienis, naktis. Kraštietis Gediminas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) po šventinio vakaro pėstute ėjo namo. Vytauto–Vydūno gatvių susikirtime tuo tarpu vaikštinėjo grupelė vyrų. „Kėdainiai per ramiai gyvena, po vieną jūs čia ramiai nevaikštinėsite“ kalbasi tarpusavyje. Ir pamato Gediminą – vieną, einantį namo. Priėję mesteli tradicinę frazę: „Tai ko nesisveikini“ ir keturiese sumuša tiek, kad Gediminas, praėjus dviem savaitėms, vis dar guli ligoninėje. Tuo tarpu nukentėjusiojo artimieji netveria nusivylimu – tada, kai iškart buvo galima sučiupti užpuolikus, Kėdainiuose esą tiesiog… nebuvo kam to padaryti.