Kai Irena ir Rolandas Šimkai dar gyveno Vilniuje, ėjo atsakingas ir aukštas pareigas, lipdukas ant vienos virtuvinės spintelės priminė: „Gyvenimas per trumpas, kad gertum prastą vyną.“ Rolando nuomone, tai reiškė: gyvenimas per trumpas, kad būtum visą laiką nelaimingas. Prieš vienuolika metų, pajutę perdegimą ir nepasitenkinimą, jie metė darbus ir nuo nulio pradėjo ūkininkauti Lapių seniūnijoje. Augina ne tik šilauoges ir kanapes – prieš porą metų Rolandas tapo vyndariu. Vertintojams pateikė du vynus ir abu jie buvo aukštai įvertinti. Svarbiausia – kaime jie jaučiasi laisvi.