Tapytojo Tomo Stanaičio drobėse šiuolaikinio pasaulio chaosas praranda visus šimtus savo pavidalų ir ištirpsta prieblandos tyloje. Paveikslų erdvėse nėra žmogaus buvimo pėdsakų, nėra jo minčių aido ar sklandančio žvilgsnio. Tik laiko dulkės, kurios judėdamos oru prikelia pasakojimus apie pamirštas vietas, kurias į dabartį sugrąžina menininkas.