Užimtumo tarnyba skelbia, kad balandį Europos darbo rinkos barometras trečią kartą iš eilės gerėjo. Valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis didėjo 0,2 balo ir siekė 100,5.
Užimtumo tarnybos (UŽT) pateiktuose šių metų sausio duomenyse akį patraukia vis didėjantys nedarbo skaičiai. Padidėjusius rodiklius, galimas nedarbo priežastis ir sprendimo būdus kartu su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, vicemere Raminta Popoviene, administracijos direktoriaus pavaduoja Rūta Černiauskiene ir Socialinės paramos skyriaus specialistais aptarė UŽT Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius Tautvydas Bielozarevičius.
Pirmąjį metų ketvirtį dvidešimt šalies įmonių pranešė įspėjusios 893 darbuotojus dėl atleidimo. Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausia jų ketina atleisti bendrovės „Kauno Baltija“ (115 darbuotojų), „Lietuvos paštas“ (90) ir „Mechel Nemunas“ (83).
Kauno rajono savivaldybė patvirtino 2024 m. užimtumo didinimo programą, kad kiekvienas gyventojas galėtų rasti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą ir užsitikrinti tinkamą pragyvenimo lygį. Programa leis pasiekti didesnį, tvarų ir ilgalaikį gyventojų užimtumą.
Šiaulių regione trūksta kvalifikuotų darbuotojų – įmonės priverstos konkuruoti, mat, pavyzdžiui, inžinerinės pakraipos specialistų reikia daugelyje bendrovių. Paklausiausios specialybės nesikeičia jau kelerius metus – trūksta informacinių technologijų specialistų, inžinierių, technikų, pedagogų bei psichologų. Anot Užimtumo tarnybos, vis daugėja darbo ieškančių nekvalifikuotų darbuotojų, tad stengiamasi padėti jiems įgyti kvalifikaciją.
Praėjusių metų paramos verslui kurti antrojo etapo vertinimas atskleidė paraiškų ir patvirtintų projektų augimą. Į Užimtumo tarnybos finansuojamų projektų sąrašą įtraukti 256 projektai. Tam bus skirta 6,2 mln. eurų valstybės lėšų. Pirmojo etapo metu sulaukta 550 paraiškų, o antrojo – net 669.
Darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos. Kaip svarbiausią priežastį – per mažą parengiamų specialistų skaičių – Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.