- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trijų kelių ruožai. Sinoptikai šalnas prognozuoja ir būsimas kitas dvi naktis. Vyraujanti dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams. Mat jei dar ir nenušalo augalai, rizikų, kad šalnos juos vis dėlto pakąs, yra. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus universiteto botanikos sodo atstovu Dariumi Ryliškiu.
– Ar labai nukentėjo augalai?
– Šiąnakt nebuvo didelės šalnos, augalai nenukentėjo. Bet žada blogesnius orus, tai visko gali būti.
– Magnolijos žiedeliai čia prie jūsų parudavę. Ar tai reiškia, kad ankstesnės šalnos paveikė augalą?
– Šita magnolija žydėjo gana ilgai, tai yra natūralu, tiesiog yra peržydėję žiedai. Tas parudavimas yra dėl peržydėjimo, ne dėl šalnų.
– Koks tas šaltis turėtų būti? Nes buvo kalbama, kad naktį 0 laipsnių, vietom ir 5 laipsniai šalčio, dirvos paviršius ir iki kokių -9 laipsnių šalo. Koks turėtų būti tas šaltis, kiek laiko jis turėtų laikytis, kad pakenktų augalui?
– Yra trys tokios kritinės temperatūros. Tai -2, -4, -6. Konkrečiai magnolijos žiedams yra -2,2. Jeigu kalbėčiau apie kitus augalus, tai labai įvairiai, bet dažniausiai -6 laipsniai yra kritinė beveik viskam, tiek lapams, tiek žiedams, tiek užuomazgoms. Prie -4 laipsnių kritiškai pažeidžiami žiedai ir užuomazgos, bet kai kurių rūšių lapai dar išgyvena. O prie -2 laipsnių kai kurios kultūros praras 90 proc. derliaus, kai kur tik vos pakenks, labai priklauso nuo augalo rūšies.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar užtenka vienos šaltos nakties? Gal tas šaltis turėtų laikytis stabiliai porą parų?
– Ne, mokslininkai sako, kad 30 minučių užtenka. Jeigu 30 minučių išsilaiko kažkokia kritinė temperatūra, jau yra manoma, kad augalų kai kurios dalys bus pažeistos pakankamai stipriai.
Jeigu kalbėsime apie dekoratyvinius augalus, tai dengimas turbūt lengviausiai prieinama priemonė apsaugoti augalus nuo šalčio.
– Dar Vilniuje, suprantu, situacija nėra pati blogiausia, lyginant su visa Lietuva. Bet ūkininkų turime nemažai. Ką dabar ūkininkams, sodininkams reikėtų daryti? Ar įmanoma kažkaip apsidrausti ir apsaugoti tuos augalus?
– Yra įmanoma šiek tiek padėti augalams. Aišku, jeigu būna labai stipriai peržengiamos visos ribos, kai kurios priemonės padeda dviem laipsniams, kai kurios truputį daugiau. Yra tam tikros purkštukų sistemos, kurios įjungiamos ne bet kada, pagal rasos tašką, pagal tam tikras lenteles. Kai kuriuose ūkiuose – galbūt ne Lietuvoje, bet užsienyje – naudojami ventiliatoriai, tiek horizontalūs, tiek vertikalūs, kurie šaltą orą sušildo. Pietiniuose kraštuose kartais ir įvairius šildymo prietaisus naudoja. Tai čia ūkiuose. Paprastam žmogui turbūt efektyviausia priemonė yra dengti. Jeigu kalbėsime apie dekoratyvinius augalus, tai dengimas turbūt lengviausiai prieinama priemonė apsaugoti augalus nuo šalčio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?2
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Klimato kaita nulems, kaip bus auginamas mūsų maistas1
2023-ieji dėl karščio, stichinių reiškinių skaičiaus ir netolygiai iškritusių kritulių buvo paskelbti ekstremaliais. Šiemet vėl stebėjome neįprastai šiltą ir permainingą balandį. Ekspertai perspėja: ne tik visai...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...