- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieni jomis tiesiog grožisi, kiti bando laimę burti, o daržuose betriūsiantiems alyvų žiedai yra savotiškas ženklas darbų kalendoriuje.
Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalas. Natūraliai auga Balkanų pusiasalio kalnų pašlaitėse, bet nuo seno auginamas beveik visoje Europoje. Lietuvoje pirmiausia pradėtos auginti dvarų parkuose, vėliau – sodybose.
Tai lapus metantis stambus krūmas ar nedidelis medis, išaugantis iki 6–7 m aukščio. Lapai lygiais pakraštėliais, širdiški, nedideli, viršutinė pusė tamsiai žalia, rudenį negelsta.
Išskirtiniu dekoratyvumu pasižymi alyvos žiedai. Jie labai kvapnūs, alyvinės, baltos, melsvos, rausvos spalvos, susitelkę į šluotelinius žiedynus. Žiedai 5–8 mm skersmens, paprastai turi po keturis žiedlapius.
Alyvos pražysta gegužę, žiedais džiugina dar ir birželį. Kvapnūs žiedynai skinami ir merkiami kaip gėlės. Seniau merginos alyvų žiedų kekes įsprausdavo kraičio skrynion ar spinton – kad audeklai ir drabužiai maloniai kvepėtų.
Alyvos paprastai atsparios žiemos šalčiams ir sausrai. Gerai auga derlingame, drėgname, tačiau neužmirkusiame dirvožemyje, gerai apšviestoje vietoje. Nemėgsta rūgščios dirvos. Tinkamai genėjant alyvas iš krūmo galima suformuoti medelius ir paskatinti gausų žydėjimą. Po žydėjimo rekomenduojama nukirpti žiedynus, kad kitais metais jų vietoje išaugtų nauji. Alyvos leidžia daug atžalų, tačiau daugiau žiedynų formuoja retesnės alyvos, todėl būtina atžalas šalinti. Jų nenugenėjus, krūmas plėsis ir tankės. Genėjimus galima atlikti alyvoms nužydėjus arba rudenį.
Alyvų lapuose gausu cianido, kuris net ir nedideliais kiekiais yra nuodingas beveik visiems gyvūnams. Todėl prieš pradedant juos naudoti vidiniam vartojimui, būtina pasitarti su gydytoju. Liaudies medicinoje lapai naudojami ilgai negyjančioms žaizdoms gydyti. Ką tik nuskinti ir švariai nuplauti lapai dedami ant žaizdos. Keičiamas tik apvytus arba 3–4 kartus per dieną. Šakelių, žievių ar lapų nuoviras naudotas karščiavimui slopinti, burnos gleivinės ir dantenų uždegimui gydyti, juo būdavo naikinamos parazitinės žarnyno kirmėlės. Žiedų nuoviru natūralus pluoštas seniau būdavo dažomas žaliai, lapų nuoviru – žaliai arba rudai, šakelių – geltonai oranžine spalva.
Lietuvoje alyvos – pavasario ir gamtos simbolis. Pagal alyvų sulapojimą ir žydėjimą žmonės orientuojasi, kada sėti ar sodinti kurią daržovę, gėlę ar kitą augalą, pavyzdžiui, joms pražydus patariama sodinti vėlyvuosius kopūstus, pupeles, agurkus, moliūgus. Laukinių ar senovinių veislių paprastųjų alyvų žiedai su keturiais vainiklapiais, tačiau tarp jų kartais pasitaiko ir žiedų su penkiais ar net daugiau vainiklapių. Tikėta, kad tokie žiedai neša laimę, o kad laimė nepabėgtų, žiedą būtina suvalgyti. O trilapiai esą nesėkmės ženklas. Tiesa, dabar kultūrinių veislių alyvos dabinasi tokiais žiedeliais, kurių lapelius sunku ir suskaičiuoti.
Anksčiau alyvos būdavo sodinamos prie kiemo vartų, palei tvoras, prie darželio, šalia namo prieangio ar klėties – dažniausiai gerai matomoje vietoje, kad būtų galima grožėtis jų žiedais. Gatviniuose kaimuose sodino kiemo dalyje, arčiau prie kaimo gatvės. Daug kur Lietuvoje ilgą laiką alyvos vadintos bezais, bėzais, bezdais – pavadinimas kilęs iš lenkiško "bez", vartoto kelių genčių krūmams – šeivamedžiams, jazminams ir kitiems vadinti.
XX a. pirmoje pusėje tai bene dažniausiai augintas krūmas. Jis augo beveik kiekviename kieme.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas9
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...