- Artūras Matusas, Gabija Narušytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant žiemai, migruoja ne tik paukščiai, bet ir šikšnosparniai, boružės ar net laumžirgiai, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. O kita dalis gyvūnų, aiškina jis, bando užmigti ar dairosi žiemaviečių: „Pavyzdžiui, žalios spalvos varlės žiemos vandenyje, o didžioji dalis rudos spalvos varlių, rupūžės užsikas į žemę, pasislėps po kerplėšomis, palįs po akmenimis, netgi į žmonių rūsius ir ten žiemos.“
– Kur žiemoja vėžiai?
– Iš tikrųjų žiemą plačiažnypliams vėžiams – vestuvių metas. Žinoma, ne visą žiemą, o nuo spalio vidurio, lapkritį, kartais ir gruodį. Kartais jie išsislapsto urveliuose, gelmėse, o kartais žvejams užkimba vėžys su ikreliais ant pilvelio. Kai kurie žvejai nusprendžia ikrelius nukrapštyti (jie galbūt išsiris), o vėžienė keliauja į puodą.
Iš tikrųjų labai blogai taip daryti, nes jauni vėžiukai išsirita tik pavasarį, o atsiskiria nuo motinos tik birželio mėnesį. Todėl jokiu būdu nereikia tokių vėžių gaudyti, išskyrus invazines rūšis, kurias galima gaudyti visus metus.
– Užsiminėte apie invazines rūšis. Turbūt kiekvienas besidomintis pastebėjo, kad plačiažnyplių vėžių labai sumažėjo.
– Taip, vėžių mažėja, todėl siūloma jų įsiveisti tose vietose, kur yra jiems tinkamų buveinių: krantai su vietomis, kur galima išsikasti urvelį, kur yra augmenijos, kur galima slėptis ir kartu medžioti.
– O kur dingsta vabzdžiai?
– Su pažįstamais nuėjome į rūsį ir ten radome būrį uodų, sutūpusių ant rūsio sienų. Uodai slapstosi žiemai. Štai kad ir šiuo metu. Iš tikrųjų vabzdžiai žiemoja ir ruošiasi žiemai visose savo vystymosi stadijose – tiek kiaušinėliuose, tiek lervose, tiek lėliukėse. Netgi suaugę vabzdžiai ieško, kur žiemoti. Pavyzdžiui, kiaušinėliuose gali žiemoti labai vėlai pasirodantys drugiai žiemsprindžiai. Kodėl jie taip vadinami? Visų pirma dėl to, kad gali iki pat sniego skraidyti, o „sprindžiai“, nes jų vikšrai sprindžiuoja – keliauja sprindžiais. Vikšrai atsiranda tik pavasarį ir nugraužia medžių pumpurus, šakeles. Bet vystosi jie ilgai – vasarą drugių dar nepamatysime, jie atsiranda štai dabar, rudenį. Jei nebūtų žiemos, šalčių, nebūtų ir tų drugelių.
Pasirodo, gali migruoti ir boružės, kurių Lietuvoje yra apie 50 rūšių.
Migruoja, keliauja ir nauja vabalų karta. Štai kad ir visiems pažįstamos boružės. Teko praėjusią savaitę pamatyti boružių migraciją – gana retą reiškinį. Prie Kuršių marių ant vandens augalų buvo didžiuliai būriai boružių susikaupę. Pasirodo, gali migruoti ir boružės, kurių Lietuvoje yra apie 50 rūšių. O prie Kuršių marių, nuėjus apie pusę kilometro, vienoje vietoje buvo galima net septynias rūšis boružių aptikti ir pamatyti, kaip jos keliauja ieškodamas maisto, juk amarų nebėra.
Kalbant apie kitus vabzdžius, pavyzdžiui, širšių motinėlės įsikuria kokiose malkinėse, kad ten pralauktų žiemą, nes širšių lizdai vienmečiai – jie sunyksta.
– O kaip yra pasirengę žiemai augalai?
– Augalai dar ilgokai mus džiugins žiedais, galbūt ne tik iki pirmųjų šalčių – kartais, jei šilčiau, ir gruodį galima jų pamatyti.
Bene savičiausi augalai yra tie, kurie šaltuoju metų laiku iš viso išnyksta ir gyvena sėklų pavidalu. Tai – vadinamieji terofitai. Jie kažkur žemėje gyvena mažų sėklyčių pavidalu ir pradeda dygti pavasarį ar netgi vasaros pradžioje. Kai kurie kiti augalai maisto medžiagas kaupia labai įvairiai, pavyzdžiui, netgi svogūnėliuose, gumbeliuose, šakniastiebiuose. Jie yra stambūs ir ten sukauptos maisto medžiagos leis pražysti labai anksti pavasarį.
Apie augalų ruošimąsi žiemai geriausiai sužinome iš lapkričio reiškinio, bet tikrasis lapkritis ne lapkričio mėnesį, o spalį vyksta. Lapų nepakanda šalnos – tiesiog vėstant orui augalai mažiau išgarina vandens ir lapai augalui tampa našta. Kadangi tuo metu mažiau gaminasi chlorofilo (žaliojo dažo), mes pamatome nuostabų auksinį rudenį.
Labai įdomūs yra vandens augalai. Pavyzdžiui, visiems žinomos plūdenos, kurias žmonės vadina maurais, nuskęsta ir žiemoja vandens telkinio dugne. Kai kurie kiti augalai suformuoja žiemojančius stambius pumpurus, vadinamus turionais. Šie pumpurai nusileidžia į vandens telkinio dugną, o kai šilta – ima augti.
– Dabar spalio pradžia, dar ką nors žydinčio galime pamatyti tokiu metų laiku?
– Žydinčio galime nemažai pamatyti – apie 50–60 rūšių augalų. Tokie augalai, kaip dobilai, pilkoji miltinaitė, žydinti baltai, vanagės, snaudalės, žydės dar ilgai. Galima pamatyti žydinčią usnį. Nemažai augalų mus dar džiugins gana ilgai.
– Gamta ruošiasi žiemai, o kas keliauja į tolimus kraštus?
– Labiausiai mus sujaudina paukščiai savo kelionėmis – pakėlę galvą matome didžiulius jų būrius. Iš tikrųjų, be paukščių, migruoja labai daug gyvųjų organizmų. Nemažai žmonių yra girdėję apie šikšnosparnių migracijas – dalis šikšnosparnių rūšių taip pat keliauja į šiltesnius kraštus, nes nebelieka maisto (vabzdžių). Kitai daliai būdinga hibernacija – savotiškas miegas, todėl jie įsikuria rūsiuose, palėpėse ir ten praleidžia šaltąjį metų laiką.
Bet yra ir keistesnių migrantų, pavyzdžiui, laumžirgiai yra keliautojai ir nuskrenda gana toli. Mokslininkai laumžirgius žymi (kaip paukščius žieduoja) ir randa, kad jų kelionės gana tolimos.
Kai matote besidraikančius voratinklius, žinokite, kad tai keliauja voriukai.
Rudenį padaugėja drugių admirolų – jie spalvingi su baltomis ir raudonomis juostelėmis. Šie drugiai taip pat keliauja. Pas mus jų būna vasarą, jie atkeliauja iš pietų. Bet ir šiuo metu, kai buvo keletas šiltų dienų, jų itin padaugėjo ir buvo galima pamatyti, tarkim, prie rūgstančių vaisių. Tai jau keliautojai iš šiaurinių kraštų, jiems Lietuva lyg ir šiltasis kraštas.
Trumpos kelionės būdingos jauniems voriukams. Kai matote besidraikančius voratinklius, žinokite, kad tai keliauja voriukai. Jų kelionės nėra tokios tolimos, kaip paukščių, bet skrisdami jie randa naujas buveines ir ten įsikuria. O štai vandens voras sidabriukas, gyvenantis burbuluose, iš tinklo pasidaro nardomąjį varpą, susiranda tuščią kriauklę ir joje puikiai praleidžia žiemą. Keliauja ir pelės, ir zylės, ir varniniai. Jų migracijos trumpos, arčiau žmonių. Tai reiškia, kad žmogų jie pamėgo, nes čia gali rasti maisto, jaučiasi saugiau.
– Jau pamažu gyvoji gamta ruošiasi žiemos miegui?
– Taip, ne tik šikšnosparniai – ir dalis kitų gyvūnų bando užmigti. Jiems šios gražios dienos – lyg lopšinė prieš miegą. Daugelis gyvūnų, pavyzdžiui, varliagyviai, jau dairosi žiemaviečių. Visiems žinomos žalios spalvos varlės žiemos vandenyje, o didžioji dalis rudos spalvos varlių, rupūžės užsikas į žemę, pasislėps po kerplėšomis, palįs po akmenimis, netgi į žmonių rūsius ir ten žiemos.
Bene įdomiausias žiemojimas gluodenų – bekojų driežų. Jie žiemoja ištisais būriais. O kartais ne tik būrys nuo 20 iki keliasdešimt gluodenų susisuka į tokį kamuolį, bet prie jų įsikuria viena kita rupūžė ir kitų gyvūnų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas7
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...