- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjimą.
Lietuvos lėlių krikštatėvis
V. Mazūro vardas neatsiejamas nuo Lietuvos lėlių teatro istorijos, tad ir daugybės šalies žmonių, teatro pasaulį pažinusių ankstyvoje vaikystėje, kai tėvų ar mokytojų buvo atvesti pažiūrėti paslaptingų aktorių kuriamų pasakų, o vėliau tais pačiais keliais vedusių ir savo vaikus, anūkus.
1968–1970 m. V. Mazūras buvo Kauno lėlių teatro, 1964–1994 m. – Vilniaus lėlių teatro (nuo 1971 m. Vilniaus teatras „Lėlė“) dailininkas, 1971–1979 m. ir 1988–1994 m. – šio teatro vyriausiasis režisierius ir meno vadovas, 1981–1988 m. – vyriausiasis dailininkas. 1994–2002 m. Jaunimo teatro lėlininkų trupės režisierius.
1975–1979 m. žinomas lėlininkas savo žiniomis dalijosi su Lietuvos konservatorijos, 1994–2006 m. – su Vilniaus dailės akademijos studentais.
1997-aisiais kartu su žmona aktore Nijole Bižanaite-Mazūriene Vilniuje įkūrė teatrą „Paršiukas Ikaras“. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos, Teatro sąjungos ir Tarptautinės lėlininkų sąjungos (UNIMA) narys.
Menininkas taip pat kūrė scenografiją dramos spektakliams kone visuose Lietuvos dramos teatruose. Labiausiai žinomi V. Mazūro pastatyti spektakliai – „Zuikių mokykla“ (1968 m.), „Eglė žalčių karalienė“ pagal Salomėją Nėrį (1968 m), „Pelenų antelė“ (1971 m.), „Avinėlio teismas“ (1976 m.), „Žemės dukra“ (1981 m.), „Pasaka apie stebuklingą berniuką“ (1974 m.), „Raudonligė“, „Barbora Radvilaitė“ (1990 m.), „Eglė žalčių karalienė“ (2007 m.), „Sniego karalienė“ (1995 m.), „Klounas ir kaliausė“ (1995 m.), „Princesė ir kiauliaganys“ (1996 m.).
2005 m. už indėlį į Lietuvos teatro kultūrą menininkui buvo įteiktas aukščiausias teatro apdovanojimas – „Auksinis scenos kryžius“. 2012 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta.
P. Gagaitės nuotr.
Pažinties tąsa
„Labai džiugu, kad aplink tiek daug veidų, kurie tyrinės mano paveikslus. Juose atrasite įvairių istorijų, kurias galite pritaikyti sau, todėl, manau, gal ir nereikėtų kabinti paveikslų pavadinimų“, – per parodos atidarymą sakė darbų autorius V. Mazūras.
Tarsi aliuzija į išsigelbėjimą, kurį jo kūryba ilgus dešimtmečius teikė Lietuvos žmonėms, tuo pačiu vardu pavadinta ir menininko dailės kūrinių paroda – „Išsigelbėjimas“. Simboliška, kad garbingo amžiaus sulaukusio menininko darbai eksponuojami ten, kur ateinama tęsiant lėlių teatre užsimezgusią draugystę su scenos menais – NKDT.
Kolegos ir buvę mokiniai dėkojo menininkui, džiaugėsi parodos atidarymu ir nauju jo kūrybos etapu.
P. Gagaitės nuotr.
Atidarymo proga žodį tarė ir sentimentais pasidalijo NKDT generalinis direktorius Egidijus Stancikas. „Vakar visas pasaulis šventė lėlininkų dieną. Ir šia proga mes atidarome, galima sakyti, lėlininkų patriarcho V. Mazūro parodą. V. Mazūras – pavardė, kurią tariant iškyla daugybė prisiminimų ir išgyvenimų. Juk kiekvieno iš mūsų pirmasis susitikimas su teatru įvyksta būtent lėlių teatre“, – gyvenimo kelyje nuolat lydintį teatro fenomeną akcentavo E. Stancikas.
Atrasite įvairių istorijų, kurias galite pritaikyti sau, todėl, manau, gal ir nereikėtų kabinti paveikslų pavadinimų.
Padėkos žodžių jubiliatui negailėjo ir Kauno valstybinio lėlių teatro vadovė Rasa Bartninkaitė, į šventę atsinešusi jai brangų reliktą. „Kaip matote, atėjau ne viena – su lėlininkų instrumentu, kurį kadaise man, jaunai aktorei, atėjusiai į teatrą, įdiegėte jūs. Tai mano pirmasis vaidmuo – V. Mazūro kaukė spektaklyje apie coliukę. Iš visos širdies noriu padėkoti jums už tai, kad buvote mūsų teatre ne tik dailininkas, bet ir mokytojas. Teatre jūs mums buvote ir esate Maestro. Dėkoju ne tik lėlininkų, bet ir visų vaikų vardu“, – sakė menininkė.
Pasaka: menininkas kviečia žiūrovus tyrinėti jo spalvingus paveikslus ir juose pamatyti savas unikalias istorijas. / P. Gagaitės nuotr.
Pozityvios energijos pliūpsniai
Menotyrininkas Helmutas Šabasevičius apibendrino parodos autoriaus kūrybos įvairovę: „V. Mazūras yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinių menininkų, dėka kurio šiandien galime džiaugtis turtinga, įvairia lėlininkų bendruomene. Kurdamas šiuos paveikslus Vitalijus yra ir režisierius, ir dailininkas, ir kostiumų dailininkas – viskas viename."
Prieš parodos atidarymą peržvelgęs paveikslus jis sakė pajutęs V. Mazūro energija. „Tai – ką tik pamatyti kūriniai, pulsuojantys ta energija, kurios iš Vitalijaus kiekvienas galime pasimokyti“, – sakė menotyrininkas.
Tyrinėti paveikslus ragino V. Mazūro mokinė, dailininkė, scenografė Giedrė Brazytė, darbuose kvietusi pamatyti lėlių teatro gyvybę, paslaptis, daug užslėptų kodų ir simbolių. „Galite patirti, kaip gyvybė kovoja su mirtimi ir viskas susipina. Kviečiu visus skaityti kodus, pajusti teatro paslaptį ir magiją, kartu džiaugiantis gyvenimu, kaip juo džiaugiasi ir pats dėstytojas“, – sakė ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno miesto simfoninis orkestras sezoną uždarys su Niujorko „Metropolitan Opera“ žvaigždėmis1
2022 metų gegužę operos gerbėjai Lietuvoje turėjo nuostabią galimybę kino teatrų ekranuose stebėti tiesioginę Niujorko „Metropolitan Opera“ transliaciją, kurioje pagrindinį vaidmenį G. Puccini operoje „Turandot“ atliko Ukra...
-
KMN programa kvies mąstyti ir kurti
Rytoj Kauno menininkų namai (KMN) pakvies į Žygimanto Kudirkos parodą, kuri veiks neįprastoje vietoje – prie Kauno traukinių stoties, bare „O kodėl ne?“. Čia bus rodoma menininko, atlikėjo, rašytojo Ž. Kudirkos autorinė vide...
-
Santykis, atvedęs į meną
Prie šviesaus paveikslo, pastatyto ant molberto, prieina austras. Jo akys sminga į paveikslą. Viena, dvi, gal net trys minutės, kol pakelia akis ir taria: „Apie ką tai?“ Apie mūsų jausmus, apie išgyvenimus ir apie gamtą. &bdquo...
-
NKDT ir I. Franko teatro draugystė
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos Nacionaliniu akademiniu Ivano Franko dramos teatru. ...
-
Modernaus meno kūrėjas T. Sokolovas: maišau chaosą su elegancija
Iki šiol terminas „virtualioji galerija“ reiškė internete įkeltas nuotraukas arba vaizdo įrašus iš parodų. Modernaus meno kūrėjas iš Kauno Tadas Sokolovas ir inovacijų įmonės „Objectverse“ įk...
-
Mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė A. J. Masiulionytė2
Sekmadienį po sunkios ligos mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja Alma Joana Masiulionytė, pranešė Kauno miesto kamerinis teatras ...
-
Filme „Kryčio anatomija“ – muzikos ir klausos (ne)patikimumas2
Daugybę prestižinių apdovanojimų pelnęs ir vienas iš šių metų „Kino pavasario“ svarbiausių filmų „Kryčio anatomija“ (rež. Justine Triet, 2023) įdomus ne tik žiūrėti, bet ir klausyti. Nors filmo muzikinį tak...
-
58-oji „Gintarinė pora“ pranoko šokėjų ir žiūrovų lūkesčius1
Sekmadienio vakarą sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje baigėsi 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Abi savaitgalio dienas vykusio vieno iš giliausias tradicijas turinčių &sca...
-
SEL pranešė apie du koncertus: Klaipėdos ir Kauno šou gerokai skirsis24
Šiais metais gerbėjai kviečiami į dar du didžiulius koncertus – liepos 13 dieną Klaipėdos vasaros estradoje ir gruodžio 14-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tiesa, šie pasirodymai, pasak Egidijaus Dragūno, gerokai skirsis...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 6–12 d.
Gegužės 6 d. Restoranas „Scena“ Zapyškyje: 18 val. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Zapyškyje – mokslo monografijos „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu&...